Linas Matulis
Ar tau yra kada taip buvę – po darbo savaitės tu pagaliau vėl gali daryti ką nori, smagiai leisti laiką su savo draugais ir pažįstamais, bet šįkart tavęs tai kažkodėl visai netraukia?
Arba traukia daug mažiau, nei anksčiau – tavo išsiilgtų pramogų laukimas tapo atskiestas keistomis vidinėmis abejonėmis ir prieštaravimais.
Nes tu žinai, kokį stiprų ir ilgai išliekantį energetinį užtaisą tau gali duoti kartu su kitais gerai praleistas laikas – kaip galingai “pakrauti” tave įkvėpimu ir geromis emocijomis, kurios vežtų tave per ateinančią darbo savaitę ar net ištisą mėnesį.
Tu žinai, kad kokybiškai pramogaujant sudeginta tavo energija gali sugeneruoti dešimtis, šimtus ar net tūkstančius kartų didesnę emocinę grąžą ilgajame bėgyje.
Bet šį kartą tavo nuojauta kužda, kad per savaitgalį sugeneruotas energetinis užtaisas išgaruos neįpusėjus pirmadieniui.
Ir tavo nuojauta tam turi pagrindą – nes praėjusį savaitgalį tu gavai mažiau įkvėpimo, nei prieš tai buvusį. O pastarasis nebuvo labiau įkvepiantis, nei dar ankstesnis – ir tavo pramogų kokybės kryptis tapo labiau, nei nuspėjama.
Todėl tu iš anksto žinai, kaip tu jausiesi po to.
Tai ir sukelia vidinį prieštaravimą:
- Tu žinai, kad linksmintis su draugais smagu ir kad vienas aukštos kokybės savaitgalis gali įkvėpti ir pakrauti tave labiau, nei trys mėnesiai tingių atostogų,
- Bet tu taip pat žinai, kad jūsų dabartinės pramogos tokio energetinio užtaiso nebeduoda ir joms pradėjo kažko trūkti.
- Tik tu nežinai, ko.
- Todėl toliau leidi laisvalaikį tau įprastais būdais. Ir jautiesi vis prasčiau.
Dėl labai paprastos priežasties:
Tu turi gauti daugiau energijos, nei sunaudoji – nes sistema, kuri sunaudoja daugiau energijos, nei sugeba sugeneruoti yra pasmerkta žlugti ilgajame bėgyje.
Jei tu nuolat išleidi daugiau pinigų, nei uždirbi – tu bankrutuoji.
Todėl pramogų nuovargis – būsena, kurioje linksmindamasis tu sunaudoji daugiau energijos, nei gauni mainais – tau yra ne pakeliui.
Nes šio proceso pabaigoje tavęs laukia emocinis bankrotas.
Kaip to išvengti?
Kadangi pramogų nuovargis neatsiranda per naktį, pirmiausia verta išsiaiškinti, kaip tu patekai į šią situaciją – kokius veiksmus tu darei, kad patektum ten, kur tu dabar esi?
KAIP PATENKAMA Į PRAMOGŲ NUOVARGĮ – UŽBURTA EMOCINIŲ PRARADIMŲ SPIRALĖ
Bendru atveju, pramogų nuovargio dinamika turi tris etapus:
- Tu atrandi naują būdą leisti laisvalaikį – ir tai tau teikia daug džiaugsmo, entuziazmo bei ilgai išliekančių gerų emocijų.
- Tu eini ten, kur dar nebuvai, darai tai, ko nedarei ir greitai plėti savo pasaulį. Naujai atidengtos “žemėlapio vietos” tau dar nematytos, todėl įkvepia, jaudina ir žavi. Tu nori to jausmo daugiau, todėl kartoji tuos pačius veiksmus, kol
- Naujasis būdas tampa tau įprastu būdu, nebekuriančiu ilgai išliekančio energetinio užtaiso, bet vis dar teikiančiu tau momentinį pasitenkinimą – nors įprastomis tapusios pramogos ir nebeatveria “naujų erdvių žemėlapyje”, bet vis dar joja ant prisiminimų apie “senus gerus laikus”, kol galiausiai įprastos pramogos tau ima nebeteikti net ir momentinio džiaugsmo nes antrajame tavo dėmesio plane vis dažniau iškyla mintys, kad tai beprasmiška ir niekur nebeveda; nes tu žinai, kad po to jausiesi prastai; nes tu žinai, kad tu pati save apgaudinėji, tikėdamasi, kad vieną dieną viskas pasikeis, tau darant tą patį, ką darei iki šiol.
Bet tu vis tiek darai tą patį.
“Nes draugai kvietė. Nes reikia išeiti į žmones. Nes kažką veikti tai reikia.”
Iš įpročio, inercijos ir baimės – nes nežinai kitos alternatyvos, nes tiki, kad tik tu vienas taip jautiesi, nes atrodo, kad kiti daro tą patį ir “jiems viskas normaliai”.
Ir tu įsisuki užburtam rate, žemyn besisukančioje spiralėje, kurioje sukiesi kol galų gale:
Tu pabundi ryte po vakarėlio ar šiaip pasibuvimo su draugais ir nors vakar vakaras praėjo “gerai”, o šiandien į darbą dar nereikia ir jau vien dėl to viskas turėtų būti puiku, bet kažkodėl tu vis tiek jautiesi..
Šūdinai.
Ir net jei vakar tu vartojai alkoholį, kažkuri tavo dalis žino, kad tas nemalonus jausmas, kurį dabar jauti, yra kažkas daugiau, nei vien tik pagirios.
Lyg kažkur tavyje staiga būtų atsivėrusi tuštuma, generuojanti visą apimantį beprasmybės jausmą – nykus, nerimą skleidžiantis vakuumas, sučiulpiantis menkiausius tavo teigiamų emocijų likučius.
Šį jausmą aš ir vadinu “Juodąja Džiaugsmo Skyle”.
“JUODOJI DŽIAUGSMO SKYLĖ”: SAVYBĖS, IDENTIFIKAVIMAS IR AUTOMATINĖ REAKCIJA
Drastiškas pavadinimas, ką? Visą laiką norėjau sugalvoti ką nors panašaus.
Iš tikro, šis jausmas turi keletą savybių, kurios daro jį panašiu į tikras kosmose egzistuojančias juodąsias skyles:
- Juodoji Džiaugsmo Skylė” neskleidžia nerimo – ji iš tavęs susiurbia džiaugsmą, kai tavo augimą ir ribų plėtimą pakeičia patogumas, o džiaugsmas degraduoja iki eilinio malonumo.
- “Juodąją Džiaugsmo Skylę” daug sunkiau aptikti, nei kitas mums įprastas emocijas ir pojūčius – nes “Juodoji Džiaugsmo Skylė” neturi iš pirmo žvilgsnio matomos priežasties. (Tokios kaip “susipykau su mergina, dėl to dabar jaučiuosi blogai”.) Galbūt dėl to tu tik dabar susimąstei apie šį jausmą.
- Ir dar dėl to, kad:
Tavyje egzistuoja evoliucijos įdiegtas automatinis mechanizmas, verčiantis tave vengti skausmo bei siekti malonumo ir taip padedantis tau išgyventi;
O “Juodosios Džiaugsmo Skylės” generuojamas jausmas – vienas skausmingiausių tavo Visatoje;
Todėl vos tu jį pastebi, tavyje akimirksniu įsijungia automatinė “išgyvenimo” reakcija ir tu kaip gali greičiau nukreipi savo dėmesį kur nors kitur.
Bet kur. Kad tik galėtum nejausti to bjauraus jausmo.
Todėl tu:
- pasitikrini facebook/gmail/skype – jau keturioliktą kartą šiandieną;
- naršai po beribį youtube, ieškodamas “įkvėpimo”;
- žaidi kompiuterinį žaidimą, nes tai “gerina tavo strateginius sugebėjimus”;
- įlendi į šaldytuvą, nes “kažko nori, bet nežinai, ko”;
- rašai sms arba su kuo nors susiskambini, kad tik nesijaustum toks vienišas;
- eini susitikti su draugais, nors žinai, kad po to nesijausi nė kiek geriau;
- įsijungi teliką/eini parūkyti/išgeri alaus;
- atsiverti žurnalą, laikraštį arba delfi.lt – nes turi “sekti, kas vyksta pasaulyje”;
- žiūri filmą, kuris gal ir ne pačios aukščiausios kokybės, bet “vis pramoga”.
Žodžiu, tu prisigalvoji kalną veiklos, kad tik galėtum nukreipti savo dėmesį nuo tavyje vis labiau kerojančio nemalonaus pojūčio.
Problema ta, kad tai gali daryti tik ribotą laiką – nes “Juodoji Džiaugsmo Skylė” yra neatsiejama tavo dalis ir jos kuriamas skausmas kyla iš vidaus.
Todėl vos tu lieki vienas akistatoje su savimi, “Juodosios Džiaugsmo Skylės” kuriamas jausmas vėl sugrįžta. Didesnis ir stipresnis, negu iki šiol. Ir vėl akimirksniu įjungia automatinį “išgyvenimo” instinktą bei taip įsuka užburtąją spiralę.
Šioje vietoje skausmo vengimo instinktas nors ir labai naudingas, bet turi savo apribojimus – galima sakyti, kad šiam instinktui kiek trūksta aukštesnio intelekto. Nes evoliuciniu požiūriu, blogiausia, ką skausmas galėjo tau padaryti – tai tave nužudyti:
Jei tau į koją kanda dabar jau išnykęs kardadantis vilkas, o tu tuo metu kontempliuoji, ką šis skausmas galėtų reikšti tavo gyvenime ir bandai atrasti giliau paslėptą prasmę – istorijos finalas yra gana aiškus.
Todėl nuo tokio skausmo verta sprukti kuo toliau.
Bet bėgti nuo skausmo, kuris kyla iš tavęs paties – reiškia bėgti labai ilgai. Ir labai nelaimingam.
Kad tai neįvyktų ir kad tu sutaupytum daug brangių savo gyvenimo metų, galiu tau garantuoti – jei tu tiesiog žiūrėsi į tave kankinančią “Juodąją Džiaugsmo Skylę”, ji tavęs nenužudys.
Veikiau, atvirkščiai – tave gali nužudyti užsitęsęs jos ignoravimas ir jos keliamo skausmo slopinimas: senais įpročiais, alkoholiu, “žole”, cinizmu, “kietumo” kauke, fanatiškais viršvalandžiais darbe ir kitais “malšinamaisiais”.
Nes tas, kuris nejaučia skausmo miršta greičiausiai.
Jei tu sugebėjai atbukinti savo skausmo receptorius ir dėl to nebepastebi, kad tavo ranka jau penkiolika minučių čirška ant viryklės – tai ženkliai sumažina tavo šansus išgyventi. Medicininis faktas.
Todėl akivaizdu, kad bukinti savo pojūčius ir juos ignoruoti yra nelogiška ir tau nenaudinga.
Sprendimas?
Nebėk nuo “Juodosios Džiaugsmo Skylės” kuriamo skausmo – nes jis tavyje, o ne išorėje; Bet ir jo nebukink – nes jis egzistuoja tam, kad atkreiptų tavo dėmesį į kažką svarbaus. Kažką, ką tu per daug ilgai ignoravai.
Ir kai tu pradedi gilintis į “Juodosios Džiaugsmo Skylės” prigimtį, tu supranti, kad ji nėra tavo priešas. Ji vienas geriausiu tavo draugų.
“JUODOJI DŽIAUGSMO SKYLĖ”: PRIGIMTIS IR ESMINIS TIKSLAS
Nes esminė ”Juodosios Džiaugsmo Skylės” užduotis – priversti tave augti, kai tu įstringi patogumo būsenoje.
Būsenoje, kurioje norint išgyventi ir patenkinti elementarius savo poreikius tau reikia minimalių pastangų – dėl to tau labai patogu. Bet likdamas šioje būsenoje tu ignoruoji potencialą, kurį jauti savyje ir pradedi gyventi žemiau savo paties standartų.
Tai pavojinga būsena, kuri tau iš tikrųjų nepatinka, – nes tu jauti, kad tau kažko neišvengiamai trūksta – bet nepatinka per mažai, kad tu ką nors keistum – nes tau patogu taip, kaip yra dabar.
Tada tau į pagalbą ir ateina “Juodoji Džiaugsmo Skylė”.
Nes skausmas – vienas stipriausių motyvatorių, o patogumo būsena – pati geriausia terpė “Juodajai Džiaugsmo Skylei” augti ir kelti tau vis daugiau vidinio skausmo:
- Per maža tavo veiksmų kokybė yra “Juodosios Džiaugsmo Skylės” maistas;
- Per maža tavo patyrimų kokybė yra jos trąšos;
- Gyvenimas žemiau tavo paties standartų yra jos anaboliniai steroidai.
- Juodosios Džiaugsmo Skylės” keliamas skausmas reiškia tik vieną – tau metas judėti toliau. Metas nustoti darius tai ką tu darei vien iš inercijos ir metas pagaliau užsiimti tuo, kas tau iš tikro svarbu. Tuo, kas plečia tavo ribas ir pripildo tave džiaugsmo. Nes gyvenimas tiesiog per trumpas.
„Juodoji Džiaugsmo Skylė“ yra mechanizmas, priverčiantis mus nuolat patirti daugiau, tapti daugiau, gauti daugiau ir duoti daugiau.
Bet tai taip pat ir tavo noras, ar ne? Todėl klausimas lieka vienas:
KAIP TU GALI NAUDOTI “JUODĄJĄ DŽIAUGSMO SKYLĘ” SAVO NAUDAI
Automatinė skausmo atmetimo reakcija puikiai tinka, kai tu gyveni paleolito periodu, esi medžiotojas-rinkėjas ir tau žūt būt reikia išgyventi baisiai nedėkingomis sąlygomis.
Bet jei tu skaitai šį tekstą, vadinasi turi internetą ir tavo šansai išgyventi gerus 8000 kartų didesni, nei tau būnant neandertaliečiu. Todėl metas, šiek tiek perprogramuoti savo automatinį skausmo atmetimo mechanizmą ir – užuot tiesiog “išgyvenus” – pagaliau pradėti klestėti.
Tu gali tai padaryti trimis paprastais žingsniais:
- Išmok pastebėti savo seną, automatinę skausmo vengimo reakciją.
- Kokių veiksmų tu dažniausiai griebiesi, vos tik pajunti savyje “Juodąją Džiaugsmo Skylę”? Susidaryk jų sąrašą (rimtai), išmok juos pastebėti, o pastebėjęs, kad vėl atlieki kažkurį automatinį veiksmą – tiesiog jį nutrauk.
- Išsiugdyk žemą skausmo slenkstį “Juodosios Džiaugsmo Skylės” kuriamam pojūčiui.
Užuot laukusi, kol skausmo prisikaups tiek, kad nebegali tverti, nuolat tikrink savo emocinę būseną – kiek galima anksčiau pastebėk menkiausią “Juodosios Džiaugsmo Skylės” padidėjimą: kuo anksčiau pastebėsi, tuo mažiau veiksmų tau reikės, kad tai pakeistum.
Išmok užduoti gerus klausimus, kurie leistų tau kuo daugiau iš to išmokti. Ką tau sako šis “Juodosios Džiaugsmo Skylės” kuriamas pojūtis? Kokią savo gyvenimo sritį tu esi labiausiai apleidęs? Ką tu gali pakeisti? Kokį vieną veiksmą tu gali padaryti dabar, kad labiausiai pagerintum savo situaciją?
Vienu sakiniu:
O tada tiesiog padaryk tai.
Dabar.