Goda Raibytė
Nuotr. Monika Cikanavičiūtė, Darius Petrulis,
Tomas Dobrovolskis – muzikantas, kurio instrumentai ne visai tokie, kurių grojant klausomės įprastai. Tomo rankose „prabyla” stiklas, popierius, varis ir net automobilių dalys! Muzikantas sugeba paimti, atrodo, pačius netikėčiausius daiktus ir jų garsus sujungti į vieną gražią melodiją, kuri gali pakeisti jūsų supratimą apie muziką.
Be to, Tomas veda dirbtuves, nuolatos pristato naujus tarpdisciplininius projektus tiek su Lietuvos, tiek su užsienio artistais, o visai neseniai tapo Lietuvos čempionu. Laikas.lt pasikalbėjo su Tomu apie instrumentus, pedalus ir vingiuotą kelią į muziką.
Kaip atsitiko, kad nusprendei „prakalbinti” tokius neįprastus instrumentus?
Taip atsitiko, kad po studijų, praėjus keliems metų, mano muzikinė karjera sustojo ir numirė – apie 10 metų dirbau reklamos ir rinkodaros srityje, 7 metus dėsčiau verslo kolegijoje… Skamba pilkokai, bet patyriau daug nuotykių ir buvo įdomu.
Bet… pagaliau atsitiko. Vieną dieną nukabinau lempos gaubtą ir netyčia stuktelėjau į durų staktą. Išgirdau garsą – tai mane prakalbino ir sugrąžino atgal į muziką. Vėliau jį pavadinau Variniu Gaubliu.
Ar groti mokeisi pats?
Taip, nuo pat pradžių ir vis dar mokausi… Tikriausiai turėčiau pasakyti, kad esu savamokslis, bet čia norėčiau stabtelėti ir pirmą kartą padėkoti savo pirmam ir vieninteliam mokytojui Arvydui Vainiui, kuris padėjo atrasti save, savo muziką. Visa kita – tik sėkmė ir pasekmė. Beje, aš buvau ne vienintelis laimingasis. Jei pagalvotumėte apie mano kartos perkusininkus, kuriuos žinote, manau, kad jie visi buvo Arvydo mokiniai… Ir labai džiaugiuosi, kad jis ir toliau ugdo talentus, labai džiaugiuosi!!!
Mokymasis pačiam buvo pats nuostabiausias laikas. Atradimų laikas. Labai norėjau groti. Žiauriai. Degiau. Norėjau nustebinti pasaulį, nes tikėjau, kad kuriu stebuklą, apie kurį seniai svajojau. Ir pagaliau sukūriau. Ne Tau, ne Jums, ne Jam ir ne Kažkam. Sau. Tiesiog Sau. Ir tuomet Tau, Jums, Jiems, Jam ir visiems, kam tai įdomu.
Kokiais instrumentais ir objektais groji dabar?
Dabar groju Variniu Gaubliu, stiklu – tai tik stiklinė vaza, panaši į nedidelį auksinės žuvelės akvariumą su trupučiu vandens. Jie vis dar yra pagrindiniai instrumentai – mano identitetas. Taip pat groju įvairiais autentiškais – djembe, darabuka ir savo gamybos perkusiniais instrumentais, skudučiais, cajon ir fleitomis, barškučias, tamburinais (pasigaminau pats ir geriau skambančių instrumentų dar neradau), vuvuzela, varpais, kalimbomis, dambreliais, melodika, visokiais vaikiškais žaislais, elektros instaliacijos žarnomis, vyniais, vamzdžiais, t.t.
Taip pat groju viskuo, kas tik pasitaiko po ranka ir kas įkvepia kurti. Teko groti fontanu „Prancūzparkyje”, baseinu viename SPA centre, sunkvežimiu, lengvuoju automobiliu, alaus buteliais ir kita alaus pramonės atributika, popieriumi, biotechnologijų įranga, biuro baldais, grindimis, žmonėmis, audiniais ir audimo staklėmis, vėju, lietumi, paukščiais ir dar begale, o taip pat su tuve, japone, prancūze, lenkais, lietuviais… Sąrašas labai ilgas ir aš nebeprisimenu, tik noriu pabrėžti, kad jokia gyvybė nenukentėjo, gal tik klausytojai.
Kurį objektą „prakalbinai” sunkiausia?
Gal sankabos diską? Bet tai buvo tik laikinas reikalas, tad dėl to nesikremtu.
Koks buvo pirmas tavo koncertas su pedalu? Kaip reagavo žmonės, kai į sceną susinešei visus daiktus?
Mano pirmas koncertas buvo per jam session po vieno džiazo festivalio koncerto. Įsiprašiau. Paprašiau 10 minučių. Vos, vos įsileido.
Pasisekė. Pradėjau groti. Publika (džiazo festivalio dalyviai ir visi privelegijuotieji) susirinko prie pat scenos. Susėdo ant žemės. Klausėsi, švilpė. Išprašė pakartoti. Tai buvo mano startas. Ačiū festivalio organizatoriams už drąsą!
Beje, tuo metu turėjau tik kelis efektų pedalų procesorius – varganus „Boss Loop Station RC-20XL” ir „Boss GT-6B” bosinės gitaros procesorių.
Kokią perkusijos techniką naudoji dabar?
Tai yra įvairių technikų mišinys, pritaikytas skirtingiems perkusiniams instrumentams. Vokalas – labai archajiškas (sakyčiau, chuliganiškas) mano požiūris… Tačiau pradėjau mokytis pas Ugnę… pagaliau mokausi!
Kokį pedalą naudoji? Kur galima įsigyti geriausių pedalų?
Šiuo metu naudoju tą patį puikųjį „Boss GT-6B” bosinės gitaros procesorių. Juo galiu keisti Varinio Gaublio ir stiklo, balso skambesį, kurti įvairiausius garsus. Kitas procesorius – „Boss Loop Station RC-300“. Tai – naujausias kompanijos produktas. Jį naudoju koncertuodamas „gyvai“ ir jis skirtas momentiniams atliekamos muzikos įrašams.
Sunku viską paaiškinti, bet pasistengsiu trumpai ir paprastai: paspaudžiu pedalą, įrašau garsą, tuomet vėl paspaudžiu tą patį pedalą ir įrašas pradeda groti. Tai tarsi užprogramuotas vienas muzikantas, kuris groja tol, kol sustabdau. Yra 3 garso kanalai, tad galiu įrašyti („užprogramuoti“) tris skirtingus muzikantus, o kiekviename kanale galiu „ant viršaus“ įrašyti tiek įvairių frazių, kiek šauna į galvą. Taip sukuriamas orkestro įspūdis: groji vienas, o skamba visas orkestras.
Taip pat turiu mikrofoną balsui ir perkusiniams instrumentams ir begales įvairiausių laidų. Štai, ir viskas. Anksčiau dar naudojau vokalinį procesorių, bet atsisakiau. Viskas per daug sveria, kai tenka keliauti…
Šiuos pedalus ir begalę įvairiausios technikos ir instrumentų galite įsigyti „Tamsta“ parduotuvėje. Rekomenduoju. Pats visada ten kreipiuosi, kai ko nors prireikia. Visada pagelbsti Laimonas ir Daivaras – kreipkitės į juos. Jei norite sužinoti daugiau apie „Loop Station“, įrangos galimybes plačiau ar norite išbandyti mano naudojamą įranga – kreipkitės, visada mielai padedu.
Esi tikras devyndarbis – dalyvauji įvairiuose projektuose, vedi dirbtuves ir dar spėji sudalyvauti konkursuose! Ar pritari pasakymui, kad kai nori – laiko visada atsiras?
Norėčiau pritarti, bet man pačiam laiko visada trūksta, tad kam čia vaidinti ar meluoti? Visada ir labai trūksta. Ne tik muzikai. Šeimai, sau pačiam… Paprašiau pagalbos. Atsliepė sesuo Iridė. Dabar ji man padeda atrasti pačiam save. Ką gi, pasikliauju jos nuojauta.
Ne kartą grojai užsienio publikai. Ar pastebi skirtumą tarp užsieniečių ir lietuvių?
Ir taip ir ne. Sako, pranašu savame krašte nebūsi. Kartais lietuviai būna per daug kritiški. Užsieniečiai – labai geranoriški. Bet gal tai sukasi ratu? Mes draugiški užsieniečiams, jie draugiški mums?
Muzikos scena Lietuvoje – ką apie ją galvoji?
Galvoju. Daug galvoju. Noriu gyventi, kurti, koncertuoti Lietuvoje. Kartais atrodo, kad tik man pačiam tai įdomu.
Šiuo metu pristatome naują projektą – bilietai išpirkti. Gal visgi įdomu tai, ką kuriu ar kuriame su draugais. Gal visgi įdomūs tie Lietuvos menininkai, o gal įdomūs užsieniečiai, kuriantys su lietuviais menininkais?
Nežinau. Gal tai žino statistai? Nemanau. To nežino net kompanijos, organizuojančios gastroles. Kartais sekasi, o kartais nesiseka…
Kur artimiausiu metu bus galima tave išgirsti?
Šią savaitę su Eva Michel (vokalas, klavišiniai) ir Jurgita Minderyte (smėlio piešinių projekcijos „gyvai”) pristatome premjerą: „Smėlio džiazo meilės audros” (apie renginį galite paskaityti Laikas.lt renginių gide, paspaudę čia).