Lina Jurgaitienė

Kai spaudžiamos šaltuko su drauge nuskubėjome į kavinę, pastebėjau kaip mano draugės skruostai ir kakta tiesiog akyse užsidegė raudoniu, negana to, jos veidas patino, ant jo atsirado išbėrimai, panašūs kaip išsidilginus. Matyt tai buvo nebe pirmas kartas, nes jauna moteris skubiai išgėrė vaistų tabletę ir nuramino mane, sakydama, jog taip pasireiškė alergija šalčiui.

Taigi, ką šiandien mes žinome apie tokią alergijos rūšį, kuri, anot medikų, gali pasireikšti bet kada gyvenime, nepaisant, kad žmogus niekam nėra alergiškas. Apie alergiją šalčiui kalbėjomės su Alergijos ir astmos klinikos „CD8 klinika“ gydytoja alergologe-klinikine imunologe doc. Jūrate Staikūniene.

Alergiją šalčiui gydytojai dažnai vadina pseudoalergija, kuri labiau įvardijama kaip šalčio dilgėlinė, nes simptomai dažnai pasireiškia ant odos matomomis pūkšlėmis ir dryžiais, tarsi dilgėlėmis kas būtų nudilginęs. Nėra visiškai aišku, kodėl vienam žmogui atsiranda alergija šalčiui, o kitam ne. Ji gali būti pirminė, kaip ir kitos alergijos, atsiradusi be aiškios priežasties, kai žmogus tampa padidintai jautrus šalčiui. Kita dažna alergijos šalčiui priežastis yra organizme glūdinti lėtinė uždegiminė infekcija, tokia kaip angina, sinusitas, bronchitas, nesveiki dantys arba žarnyno lėtinė liga. Šios lėtinės ligos tampa viena iš priežasčių, dėl ko žmogaus organizme pradeda gamintis šalčio antikūnai (krioglobulinai), kurie šaltyje ir sukelia alergines reakcijas.

Šalčio dilgėline Lietuvoje serga vos 1 proc. žmonių, ir tai nėra tokia dažna liga kaip alerginė sloga arba astma. Ir nors šalčio alergija nėra dažnas alerginis susirgimas, tačiau medikai pastebėjo, kad šalčiui jautrių žmonių daugėja. Alergija šalčiui yra daugiau jaunų žmonių liga, ja dažniausiai sergama nuo paauglystės iki 30-35 m. amžiaus, nors šių susirgimų pasitaiko ir vyresniame amžiuje. Moterims šalčio alergija pasireiškia kur kas dažniau nei vyrams.

Šalčio dilgėlinė

Taigi, kas vyksta organizme šalčio alergijos metu? „Dažniausiai alergiškiems šalčiui žmonėms pakitimai atsiranda odoje ir gleivinėse. Odos putliosios ląstelės turi labai daug mediatorių, kuriuos išskiria šaltyje. Vienas iš jų yra histaminas, dėl kurio šalčio poveikyje atvirose kūno vietose atsiranda pūkšlės, iškilusios virš odos raudonos dėmės, kurias labai niežti. Šalčio alergijai būdingi niežtintys bėrimai panašūs į tuos, kurie atsiranda nusidilginus. Dėl to alergija šalčiui dažnai vadinama šalčio dilgėline“, - apie alergiją šalčiui pasakojo doc. J. Staikūnienė.

Išbėrimų gali būti ant viso kūno, bet dažniausiai jų atsiranda atvirose kūno vietose – ant rankų, veido, kaklo. Vieniems ligoniams būna tik šalčio dilgėlinė, kitiems ji pasireiškia kartu su vadinamąja Kvinkės edema, kai atsiranda ir patinimų: prisilietus prie šaltų daiktų sutinsta pirštai (šaltą dieną vairuotojui prisilietus plikomis rankomis prie automobilio vairo) arba išgėrus šalto gėrimo sutinsta lūpos, liežuvis, gerklos, net gali tapti sunku kvėpuoti. Tai gali įvykti tiek būnant šaltame ore, tiek ir valgant ledus, geriant šaltus gėrimus, liečiant šaltus daiktus. Todėl alergija šalčiui yra ne tik nemaloni liga, bet ir pavojinga žmogui būsena, nes šalčio alergijos pasireiškimo metu žmogų gali ištikti anafilaksinis šokas.

Todėl alergija šalčiui yra kaip organizmo SOS signalas, perspėjantis apie organizme tūnančią lėtinę ligą, kurią būtina gydyti. Tai gali būti ne tik infekcinė, bet ir kraujo liga arba pavojingasis hepatitas C. Todėl neatidėliojant būtina kreiptis į gydytoją ir ieškoti, kas gi tam organizme yra negerai.

Tenka atsisakyti malonumų

Neretai pasitaiko, kad net ir žiemos metu pirtelėje pasikaitinęs žmogus smagiai šoka į ledinį vandenį. Tačiau jei žmogus yra alergiškas šalčiui, tame šaltame vandenyje jo organizmas sureaguos labai audringai, o išlipęs iš vandens toks žmogus gali net nualpti dėl alerginės reakcijos. Kita vertus, nereikia net šokti į ledinį vandenį, kad įsitikintum, jog sergi alergija šalčiui, nes vos tik išbėgus iš karštos pirties į žiemos šaltį, organizmas sureaguos bematant. Todėl dažnai sergantys alergija šalčiui pirties malonumų žiemą priversti atsisakyti.

Šalčio alergija gali pasireikšti ir vasarą. Jeigu vandens temperatūra yra mažesnė nei +22°C, o taip dažniausiai ir būna Baltijos jūroje, tada išlipęs ant kranto toks maudynių mėgėjas būna raudonas kaip virtas vėžys ir atrodo tarsi nutvilkytas dilgėlėmis: jam labai niežti odą, ant jos pasirodo pūkšlės, kūną išvagoja dryžiai. Sunkesniais atvejais ima tankiai plakti širdis, krenta kraujospūdis, aptemsta akyse ir žmogus dažnai nualpsta dėl anafilaksinio šoko. Kita vertus šalčio alergija tyko savo aukų vasarą vartojant šaltus gėrimus, pvz., alų iš šaldytuvo. Tokiu atveju, sutinus kvėpavimo takams ir laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali uždusti.

Apskritai žmogui, kurį kamuoja alergija šalčiui, problema tampa kasdienis gyvenimas. „Oro temperatūra nebūtinai turi būti -20°C, užtenka ir +2°C oro temperatūros ir darganoto, vėjuoto oro, kad pasireikštų itin nemaloni alerginė reakcija. Taigi, rudenį ir žiemą šalčio dilgėlinė negailestingai vanoja savo aukas. Todėl vos pajutus šalčio alergijos simptomus, reikia nedelsiant gerti priešalerginius vaistus“, - sakė gydytoja J. Staikūnienė.

Patys nediagnozuokite!

Kaip žmogui pačiam išsiaiškinti, ar jis neserga alergija šalčiui? Paprastai žmonės susidūrę su šalčio dilgėline įtaria, kad yra alergiški šalčiui, nes kiekvienas kontaktas su šalčiu jiems atneša labai nemalonius potyrius. Todėl reikia stengtis apsaugoti labiausiai šalčiui jautrias vietas – veidą, plaštakas, šlaunis. Kartais šalčio dilgėlinė gali pasireikšti ir jau apsaugotose vietose, pvz., net jei žmogus rudenį ir žiemą dėvi pirštines. Užtenka tik atšalti rankas ir alergija pasireiškia netukus.
Jei alerginė reakcija nesunki, per 15-30 minučių ji paprastai praeina pati savaime. Tačiau neretai pasitaiko, kad alerginė reakcija užsitęsia, todėl be priešalerginių vaistų jau neapsieisi.

„Mes, alergologai, šalčio alergiją dažniausiai diagnozuojame remdamiesi paprastu tyrimu – ledo mėginiu. Ledo gabalėlis uždedamas ant dilbio vidinės pusės ir paliekamas kelioms minutėms. Šalčiui alergiškų žmonių oda tyrimo vietoje parausta, ją niežti, peršti. Tačiau pačiam žmogui pridėjus ledo gabalėlį bandyti įsitikini, ar jis alergiškas, būtų neprotinga, nes net menkiausias sąlytis su šalčiu dėl anafilaksinio šoko tikimybės gali turėti labai rimtų pasekmių“, - teigė alergologė.
Įsitikinus, kad pacientas tikrai turi reikalų su alergija šalčiui, paprastai atliekami tolimesni kraujo tyrimai ir ieškoma infekcijos pėdsakų organizme.

Vieni žmonės dėl šalčio dilgėlinės gali kamuotis kelis metus, o po to alergija dingsta pati savaime. Kitiems, sunkesniais atvejais, būtinas priešalerginis gydymas antihistamininiais arba net hormoniniais vaistais. Kai negelbsti net vaistai, alergiškiems šalčiui žmonėms ligoninės stacionare yra atliekama plazmaforezė, iš kraujo pašalinant šalčio antikūnus.

Pagalbos – pas alergologą

Alergiškam šalčiui žmogui klaidinga manyti, kad galima priprasti prie šalčio ir jis nebebus pavojingas. Jeigu jau žmogus žino, arba bent įtaria, kad gali būti alergiškas šalčiui, reikia neatidėliojant kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti šios alergijos priežastis. Mat pradėjus gydyti esminę sveikatos problemą, kartu su ja dings ir pati šalčio alergija. 

Ieškoti pagalbos šiuo atveju reikia ne pas odos gydytoją, o pas alergologą – imunologą. Jei pačiam tiesiai pas specialistą nuvykti sunku, galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris ir nukreips alergologijos specialisto konsultacijai. „Gydytojui paskyrus reikalingus vaistus, juos būtina vartoti visą paskyrimo laiką, pačiam nutraukti gydymo nevalia, nes nutraukus vaistų vartojimą alergija šalčiui vėl gali atsinaujinti. Ir nereikėtų bijoti vaistų šalutinio poveikio arba abejoti jų efektyvumu, nes tai gali būti vienintelis būdas padėsiantis pasveikti“, - patarė doc. J. Staikūnienė.

Kaip saugotis?

• Šaltuoju metų laiku prieš einant į lauką, veidą, rankas ir kitas atviras kūno vietas būtinai pasitepkite riebiu apsauginiu kremu ar tepalu.
• Šiltai apsirenkite, mūvėkite šiltas, natūralaus audinio dvigubas pirštines, kepurę, apsiaukite šiltus batus.
• Negerkite šaltų gėrimų, nevalgykite ledų ar kito labai šalto maisto.
• Prauskitės tik šiltu vandeniu. Nesimaudykite žemesnės temperatūros nei +22°C vandens telkinyje.