Aleksandras Rimdžius

Įsivaizduokite kompiuterį, kurį būti galima sulankstyti it kokį popieriaus lapą, arba kuris būtų integruotas akiniuose. Įsivaizduokite save užsidėjus tokius akinius ir stebintį „Facebook“ draugų būsenų atnaujinimus.

Neįtikėtina – nejaugi žmonės išties ateityje taps kiborgais? Mokslininkai sako „taip“ ir šias fantazijas žada įgyvendinti per ateinančius dešimt metų, o kai kurios jau senokai tapo realybe.

Kiborgų krikštatėviai

Moderniuoju kiborgų krikštatėviu galėtume vadinti Readingo universiteto dėstytoją Keviną Warwicką, kuris 1998 m. pradėjo vykdyti savo didįjį planą – susilieti kartu su kompiuteriu. Dėl į ranką implantuoto RFID radio žymų lusto, profesorius galėjo atidaryti-uždaryti laboratorijos duris, valdyti apšvietimą ir naudotis kompiuteriu be jokio fizinio kontakto su šiais prietaisais. Antroje eksperimento stadijoje Kevinas be jokių problemų manipuliavo elektriniu vežimėliu, o implantuotas lustas mokslininko smegenis veikė dirbtiniais signalais. Warwickas iškilmingai pasiskelbė tapęs kiborgu, o kartu jis tapo „tikrojo“ kiborgų amžiaus pranašu.

Nuo gimimo visiškai spalvų neskiriantis britų menininkas ir muzikantas Neilas Harbissonas nešioja specialų „eyeborg“ prietaisą, kuris sugeba garsinių signalų pavidalu „atskirti“ beveik 400 spalvų bei atspalvių. Menininkas su šiuo prie galvos tvirtinamu prietaisu nesiskiria net asmens dokumento nuotraukoje ir tikina, kad tai patvirtina jo, kaip tikrojo kiborgo, statusą.

Irakiečių kilmės Niujorko universiteto profesorius Wafaa Bilal savanoriškai atsigulė po chirurgo skalpeliu tam, kad į jo pakaušį būtų įstatyta kamera, kuri kas minutę fotografuoja tai, ką regi W. Bilal ir siunčia šiuos vaizdus tiesiogiai į Kataro moderniojo meno muziejaus ekranus.

Kiborgų trokšta ir „Google“, „Apple“, „Samsung“

Tokios kompanijos gigantės kaip „Samsung“, „Google“ ar „Apple“ jau ruošia dirvą lanksčiųjų atminties technologijų erai, nes pagaliau išradus stabiliai veikiančius lanksčius atminties lustus kiborgų kūrime bus galima pasiekti labai daug. Medicinos srityje šios lanksčiosios technologijos sukeltų tikrą perversmą – įsivaizduokite diagnozuojamo ar net gydomojo pobūdžio, lengvai prie pažeistų organų prisitaikančią implantuojamą biomedicininę įrangą.

„Google“ slaptosiose laboratorijose jau kuriami prietaisai, kurie prijungti prie kūno ar drabužių keistųsi informacija su šios kompanijos sukurtu „Android“ išmaniuoju telefonu. „Apple“ taip pat eksperimentuoja šioje srityje ir teigiama, kad vienas iš realiausių variantų – ant riešo mūvimas, išlenkto ekrano „iPod“ modelis.

Rankos proteze – išmanusis telefonas

50-metis britas Trevoras Prideauxas galbūt ateityje bus laikomas pirmuoju dėvimą kompiuterį turėjusiu žmogumi. 2011-ųjų spalį Trevorui, kuris jau gimė be kairės rankos, buvo atlikta unikali operacija – jungtinė medicinos ekspertų bei „Nokia“ atstovų komanda sukūrė specialiai jam skirtą rankos protezą su integruotu „Nokia C7“ išmaniuoju telefonu.

Dėvimų kompiuterių srityje besispecializuojantis Kalifornijoje įsikūrusio „Instituto Ateičiai“ vyriausiasis specialistas Michaelas Liebholdas mano, kad po maždaug 10-ies metų žmonės nešios specialiais ekranais „praturtintus“ akinius ar kontaktinius lęšius, kurie leis sujungti šias dvi realybes. Vaikai žais gaudynių ne tik vienas su kitu, bet ir su virtualiais sutvėrimais. Paaugliai (ir ne tik) galės be jokių apribojimų kurti savąjį identitetą ir spręsti, kokius juos gali matyti kiti asmenys, dėvintys specialius regėjimo įrenginius. Tarkim, draugus linksminsiu „persirengęs“ rožiniu katinu, tačiau viršininkas regės mane įsispraudusį į elegantišką eilutę. Skamba nerealiai?

Kontaktiniai ateities lęšiai

2009 m. Vašingtono universitete triūsiantys inžinieriai sukūrė kontaktinius lęšius, kuriuos įsistatęs žmogus gali matyti tam tikrą elektroninių signalų siunčiamą informaciją. Šitokį lęšį įsidėjęs asmuo galėtų naudotis „Google Earth“ puslapio teikiamomis galimybėmis tiesiog vaikščiodamas po miestą. Dar vienas, kiek mažiau praktiškas tokių kontaktinių lęšių pritaikymo būdas – kompiuteriniai žaidimai; juk kuris žaidėjas nenorėtų „viena akimi“ pažaisti per nuobodžią paskaitą ar kavos pertraukėlę darbe?

Mintimis valdomi kompiuteriai

Dar vienas svarbus akcentas – kompiuteriu valdymas mintimis. Olbanio medicinos centre (JAV) epilepsijos ligonių labui besidarbuojantis kompiuterių inžinierius Gerwinas Schalkas – tikras šios srities pionierius. Jo laboratorijoje plėtojama kompiuterių valdymo mintimis technologija. Vieno iš eksperimentų metu prie sunkia epilepsijos forma sergančio savanorio galvos smegenų žievės trumpam buvo implantuotas atviruko dydžio elektrodų raizginėlis, žinomas kaip elektrokortikografinis (ECoG) implantas. Pacientui tereikėjo sužaisti specialiai eksperimentui sukurto žaidimo „Galaga“ partiją vien tik savo minčių pagalba. Užtenka vaikinui sukuždėti puf puf ir priešo laivas jau skęsta; savąjį erdvėlaivį eksperimento herojus valdo mąstydamas apie savo liežuvio judėjimą pirmyn-atgal. Mokslininkas juokauja, kad tenorėdamas padėti ligoniams savo laboratorijoje pradėjo gaminti pačius tikriausius kiborgus.

Ponas Schalkas neslepia, jog yra finansuojamas JAV Gynybos departamento, ir, anot jo, šie tyrimai yra „telepatinių šalmų“, kurie padėtų kariams komunikuoti mintimis, projekto dalis.

O pabaigai, dar viena įdomi istorija. Australas Joe Woolleris vieną rytą sau tarė: „Pakaks visų tų raktų“ ir iškeitė visą kišenėse besivartantį metalų gniutulą į rankoje įmontuotą FRID lustą. Dabar jis gali atidarinėti dvejas namų duris, užvesti motociklą ar atverti savo automobilio duris vos tik prisiartinęs prie įtaisytų daviklių. Australas džiaugiasi, kad bent porą kartų šis implantas jį išgelbėjo užsitrenkus durims ir tikina nepastebėjęs jokio pašalinio poveikio ženklų savo sveikatai. „Tai tiesiog patogumo reikalas“, – apibendrina vyras.

Šis straipsnis publikuotas vasario mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema VYRAI, kurį galite rasti Vilniaus ir Kauno viešose vietose arba čia. Kiti numerio straipsniai:

A. Tereškinas: „Tradicinė vyriškumo sampratą reikia griauti“ (Interviu)
M. Starkui kelionėse dar neteko pasigesti moterų (Interviu)
Azartas ir greitis - ledo ritulyje
Ne vien vyrų reikalas
Ugniaplaukė Ieva – išskirtinė nuo vaikystės (Interviu, Foto)
Geros jums kelionės mūsų transportu
Pasidaryk pats – iš batų raištelių (ne tik) vyriški papuošalai
Tinklaraščių virtuvėje