grynas.lt

Ar šiuolaikinis gyvenimo būdas atitolina žmones, ypač augančiąją kartą, nuo gamtos ir taip neigiamai įtakoja jų sveikatą ir gerbūvį? Kokios to pasekmės?

“Gamtos deficito sindromas”

Labiausiai nerimaujam dėl vaikų, kurie nebeturi tokių galimybių, kurias turėjo ankstesnės kartos. Pavyzdžiui, karstytis medžiais ar sugrįžti namo išpurvintais keliais. Grėsmingą tendenciją iliustruoja Anglijos statistika: tik 10 proc. vaikų žaidžia miškuose, o jų tėvų vaikystėje šis rodiklis siekė 40 proc.

Augančiai kartai dėl urbanizacijos, technologijų jau pasireiškia “gamtos deficito sutrikimo” simptomai. Tai terminas, kurį įvedė knygos “Last Child in the World” (“Paskutinis vaikas pasaulyje”) autorius Richardas Louvas. Pasak eksperto, per pastaruosius kelis dešimtmečius vaikų supratimas ir santykis su gamta pasikeitė radikaliai.

“Šiandien vaikai žino apie globalias grėsmes aplinkai, bet jų fizinis santykis, jų intymumas su gamta dingsta, - teigė R.Louvas savo knygos įžangoje. – Tai radikaliai skiriasi nuo tų laikų, kai aš buvau vaikas.”

Tiesa, R.Louvas pripažįsta, kad “gamtos deficito sutrikimas” nėra medicininė diagnozė. Tai tik sąvoka, kuri nurodo problemas. Tam pritaria ir kiti ekspertai. Anot ataskaitos apie Londono vaikų santykį su gamta autoriaus Timo Gillo, vadinti šį sutrikimą klinikine būsena negalima.

“Aš šifruoju šią savoką taip: nuolatinis kontaktas su gamta yra būtina vaikystės dalis, jei vaikai to neturi, tuomet jie neišsivystys tiek, kiek galėtų, jei turėtų tokią patirtį”, - BBC teigė ekspertas.

“Taip pat tikėtina, kad jie išaugs žmonėmis, kuriems ne taip rūpi juos supantis pasaulis. Nors tai nėra klinikinė būsena, bet tai yra kažkas, kas turėtų mums kelti nerimą”, - pridūrė jis.

Ligų šaltinis

Vis dėlto svetainėje “Hubpages”pateikiamas straipsnis rodo, kad gamtos trūkumas nėra jau toks mediciniškai nekaltas. Tai esą iliustruoja Jungtinių Valstijų pavyzdys. Daugelis tyrimų rodo, kad amerikiečiai kenčia nuo vitamino D trūkumo. Saulės spinduliai yra vienintelis būdas gauti pakankamai šio vitamino, kuris įtakoja daugiau nei 300 genų vystymąsi.

Pasak “Hubpages”, JAV mokslininkai įtaria, kad dauguma amerikiečius kamuojančių ligų susiję su vitamino D trūkumu. Natūralių saulės spindulių vonios tris kartus po 20-30 minučių per savaitę sumažina tokių ligų, kai vėžys arba cukraligė, tikimybę nuo 50 iki 80 proc.

“Mes manome, kad vaikai lauke turi žaisti gan didelę dienos dalį, nes gamtoje mes jaučiamės laimingesni, mažiau stresuojame, mums geriau sekasi visose srityse”, - sakė vaikų žaidimo aikštelėmis besirūpinančios britų organizacijos “Play England” vadovė Cath Prisk.

Tačiau čia pat pridūrė: “Praėjusiais metais atlikome tyrimą, kuris parodė, kad tėvai vaikų išvykas į parką vertina, kaip išskirtinį įvykį, o ne kasdienę praktiką. Aš turiu šunį ir jei jo nevesčiau į parką du-tris kartus per dieną, būčiau labai bloga šuns šeimininkė.”

Tėvus kausto baimė

Viena iš priežasčių, dėl kurių šiuolaikiniai vaikai nedaug laiko praleidžia gamtoje, yra įsitikinimas, kad jiems būtina priežiūra.

“Vis daugiau tyrimų rodo, kad būvimas lauke yra sveika vaikams, bet čia susiduriame su baime, kuri sako, jog jei vaikas dings iš tavo žvilgsnio lauko, jis būtinai susižalos”, - kalbėjo C.Prisk.

Tačiau JAV statistika byloja, kad šiais laikais vaikai yra daug saugesnėje aplinkoje, nei kada nors anksčiau.

Vis dėlto, anot ekspertų, vaikų “gamtos deficitą” sąlygoja didesnės permainos visuomenėje, tarp kurių – gausa automobilių, nuolat mažėjantys žaliųjų zonų plotai, padidėjęs tėvų užimtumas ir nusikalstamumo baimė (naujienos apie pedofilus ar kitus vaikų skriaudikus nuolat atsiranda pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose) bei žaidimų uždarose patalpose ir laiko leidimo prie ekranų populiarumas.

“Hubpages” svetainė primena, kad nereikia pamiršti ir padidėjusio vaikų užimtumo, dėl kurio jie negali sau leisti išlįsti lauk iš namų. T.y. ankstesnės kartos vaikų turėjo daug daugiau laisvo arba ir mažiau griežtų dienotvarkių.

10 rimtų priežasčių

Britų eksperto T.Gillo ataskaitoje siūloma gerinti patekimą į žaliąsias erdves; plėtoti “miškų mokyklas” ir mokymąsi gamtoje; skatinti mokyklas suteikti vaikams daugiau gamtos patirties.

Jau įrodyta, kad pamokos ir kita veikla miškuose daro teigiamą poveikį vaikams, turintiems emocinių ir elgesio problemų. Be to, Šifeldo universiteto tyrimas parodė, kad Jorkšyro miesto žaliųjų zonų lankytojai labiau patenkinti savo gerbūviu, kai susiduria su didesne bioįvairove.

Japonijoe net egzistuoja atskira savoka, kuri reiškia laiko leidimą miške. Tai “shinrinyoku”, kas tiesiogiai išvertus reiškia “maudynės miške”.