Gyvenimas šiaudiniame name – pagalba gamtai ir sau (Interviu)

Reda Krušinskaitė

Ekologija yra viena iš temų, kuriomis pastaruoju metu dažnai kalbama – daugelis, bent jau kartas nuo karto, apsiperka ūkininkų turguose ar renkasi natūralią, namuose gamintą kosmetiką. Žinoma, kad yra žmonių, kurie ekologiško gyvenimo būdo imasi nuo pat pamatų – nuo savo būsto.

Vienas tokių yra Jonas Kačerauskas, kuris prieš 8 metus ėmėsi statytis savo nuosavą namą iš šiaudų. Vyras pasakoja, kad sukūrus šeimą jie gyveno bendrabutyje, o atėjus laikui kraustytis svarstė tarp paskolos būsto įsigijimui arba nuomos. Aplinkybės susiklostė taip, kad vyras susipažino su žmonėmis, kurie puoselėjo ekologiškų gyvenviečių kūrimo idėjas. „Šiuose bendraminčių susibūrimuose galėjai sutikti daugybę nestandartiškai mąstančių ir vyresnės kartos atstovų, kurie noriai dalindavosi savo įžvalgomis ir pastebėjimais. Kaip tik ten aš ir sutikau šiaudinių namų pradininką Lietuvoje, architektą Petrą Devižį,“ – pasakoja Jonas Kačerauskas. Būtent Petras Devižis inspiravo Joną statydintis savo namą, kurio statybai buvo naudoti supresuoti šiaudų ryšuliai. Mintis vyrui pasirodė žavi, nes „akivaizdžiai juntamas pigumas dar derinosi ir su gana dideliais paties keliamais ekologiniais reikalavimais namui.“

Ar persikėlus gyventi į tokį namą pasikeitė Jūsų gyvenimo kokybė? 

Skirtingi žmonės skirtingai supranta gyvenimo kokybę. Didžiajai daliai žmonių, manau, tai asocijuojasi su prabanga bei gana dideliu komforto lygiu ir todėl, daugeliu atveju, su gyvenimu mieste. Man gi gyvenimo kokybę apibrėžia mano dvasinė savijauta, todėl aplinkai keliami tie reikalavimai, kurie turi įtakos mano dvasiniam komfortui. Ir todėl vienintelė vieta tinkama mano kokybiškam gyvenimui yra kuo mažiau žmogaus veiklos sužalotas gamtos lopinėlis. Suprantama, tokioje vietoje ir pats statinys turi atitikti natūralaus gyvenimo koncepciją, tiek savo forma, tiek ir sudėtinėmis dalimis. Statant savo šiaudinį namą, o vėliau ir į jį įsikėlus, visuomet jutau, kad tai kaip tik tas statybos būdas, kurio metu žmogus vėl atranda artimą ryšį su gamta. Gyvenimas man pradėjo skleistis visai kitomis spalvomis, tačiau reikia suprasti, kad namas šioje istorijoje tėra viena iš sudedamųjų dalių. Tikroji gyvenimo kokybė pajėgi pasikeisti tik pradėjus keistis jūsų savimonei, plečiantis jūsų vidiniam pasauliui. 

Galbūt pradėjote riboti savo vartojimą ir pirkimą?

Kiekvienas kiek sąmoningesnis pilietis siekia riboti savo vartotojiškus poreikius, taip stipriai žalojančius mūsų žemę, nepriklausomai nuo to kur jis gyvena, mieste ar kaime, šiaudiniame name ar betoniniame. Kaip jau minėjau, pirmiausia pradeda keistis žmogaus suvokimas, koreguojasi jo vertybių sistema, o jau po to gyvenime tampa matomas ir jo elgesio pasireiškimas: maksimaliai ekologiškų bei gamtai draugiškų sprendimų priėmimas ar tai liestų vartojimą, gyvenamosios vietos pasirinkimą, būsto statybą, darbinės veiklos sritį ir t.t. Suprantama tai palietė ir mus. 

Galbūt ūkininkaujate?

Mes nustojome pirkti nereikalingus daiktus, atsakingiau pradėjome žiūrėti į daugelį dalykų, tame tarpe ir į vartojamą maistą. Tapo aišku, kad tinkamo žmogaus organizmui maisto nenusipirksi net ir turėdamas daug pinigų, todėl savo užsiaugintas maistas tapo nebe prabanga, o būtinybe.

Šiandien apie ekologiją kalbama labai daug ir garsiai. Kodėl? 

Iš vienos pusės, tai nuostabūs žmonės suvokę mūsų technokratinio pasaulio pražūtingą poveikį ne tik gamtai, bet ir mums patiems, mūsų fiziniam ir dvasiniam gerbūviui ir jie pradėjo skambinti pavojaus varpais. Tai užkabino daugelio žmonių širdis, kurie iškart griebėsi nors šiek tiek keisti savo įprastą gyvenimo eigą. Pradėjo domėtis sveikesniu maistu, sveikesne gyvenamąja aplinka. Tuo tarpu nedori verslininkai ėmė tuo naudotis, pastebėję, kad uždėję žodelį ar simbolį kiek priartinantį žmogišką mintį prie ekologijos, galėjo ženkliai pabranginti savo produktą. Todėl buvo pradėta imtis įvairių vartotojų apsaugos priemonių, tame tarpe ir sertifikavimo.

Rinkos ekonomikos ir žiaurios konkurencijos sąlygomis bet kokį šventą dalyką galimą paversti mėšlo krūva ir bet kokį mėšlą „prastumti“ kaip neįkainojamą dalyką. Panašiai vyksta ir su ekologija, kai šio termino įvairus interpretavimas gerokai sumenkino jo tikrąją vertę. Šiandieną jūs gausite nusipirkti „ekologišką“ putplastį, ekologiškas dešimtis kartų besiplečiančias putas ir krūvą kitų toksiškų ir gamtą teršiančių „ekologiškų“ produktų.

Ar medžiagos tikrinamos, sertifikuojamos?

Nebūkime naivūs manydami, kad sertifikavimas pajėgus mus apsaugoti nuo sukčiavimo. Todėl aš pasitikiu tik tuo ką matau ir tai ką pažįstu. Aš matau ūkininkų užaugintus ir nukultus javus, aš matau miške užaugusį ir nupjautą medį, aš matau savo paties ar kaimyno užaugintą daržovę, aš matau mano paties iškastą molį. Ką man apie šiuos produktus gali pasakyti sertifikatas, ko aš apie juos nežinau. Tai yra natūralūs, tiesiai iš gamtos paimti produktai, didesnės ekologijos jus niekur nerasite. Aišku, 100 procentinės ekologijos ir čia nerasime, nes javus purškia, medžius pjauna naudojant benziną ir tepalus.

Kiek ekologijos šiaudiniuose namuose? 

Statant šiaudinį namą jūs įkalsite vinį ir tai jau bus mažiau ekologiška nei jei sujungimams naudotumėte medinius kaiščius. Ekologijos jūsų name, kaip ir gyvenime, gali būti nuo 1 procento iki tiek, kiek leidžia ta gyvenamoji aplinka nuo kurios mes visi esame priklausomi. Tačiau jei mes pasirenkame kiek įmanoma šiai dienai ekologiškesnį sprendimą, mes tikrai prisidedame prie švaresnės ateities. Ir šiaudiniai namai yra šiai dienai pats ekologiškiausias variantas.

Vedate praktinius seminarus ir mokymus. Ar jaučiate didėjantį susidomėjimą?  

Seminarai ir praktiniai užsiėmimai tampa vis aktualesni. Iš šio užsiėmimo dar nepragyvenčiau, tačiau jei į metus susiburia dvi - trys grupės interesantų, manau, kad Lietuvos sąlygomis tai gana neblogas rezultatas. Be to praktinių užsiėmimų organizavimas gana sudėtingas procesas, dažnai sunku suburti visus norinčius į vieną vietą ir vienu metu. Todėl labai dažnai tenka konsultuoti žmones individualiai, o tokių konsultacijų tenka pravesti kartą ar kelis kartus per savaitę ir tai, manau, parodo tikrąsias susidomėjimo tendencijas.

Kas skatina žmones rinktis būtent tokį gyvenimo būdą? 

Pastaruoju metu Lietuvos žmonėse jaučiu bundančią mūsų senolių dvasią ir išmintį. Jaučiu mažėjantį godumą, kurį keičia išmintingas smalsumas bei atvirumas. Žmonės vis labiau stengiasi savo gyvendinamąją aplinką paversti maksimaliai harmoninga, draugiška gamtai, atgaiva kūnui ir sielai. 

Kokie tai žmonės?

Be abejo, tokius sprendimus priima savo dvasiniams poreikiams neabejingi žmonės, kurių skaičius nuolatos auga ir tai jau ne vien vargani „keistuoliai“ ar „baltos varnos“, dabar tai jau ir rimti mokslininkai, inteligentai, turtingi bei visuomenėje žinomi asmenys.

Koks Jūsų požiūris į miestą? 

Miestas niekada nebuvo tinkama terpė gyventi žmonėms. Miestai pačioje pradžioje tebuvo vietos, kur rinkdavosi gamtoje, savo sodybose gyvenantys žmonės bendroms šventėms, bendriems reikalams spręsti. Suprantama, kad gyvenančius mieste žmones lengviau kontroliuoti, daryti jiems norimą poveikį bei siekti daugelio kitų savanaudiškų tikslų. Žmogus yra atitolinamas nuo gyvosios aplinkos, įmetamas į dirbtinį pasaulį, kuriame nėra vietos jo dvasinei savirealizacijai. 

Kokia ekologijos mieste ateitis?

Prasidėjęs šalyje dvasinis ir ekologinis atgimimas mus pastato prieš esamos santvarkos faktą, su kuriuo tenka taikytis, derintis ir švelniai keisti norimo tikslo link. Visi suprantam, kad esame komfortiško ir patogaus gyvenimo įkaitai, todėl patys sudarome sąlygas miesto gyvybingumui ir plėtrai, todėl daugelis ekologinių iniciatyvų, be abejonės, bus nukreipti į miesto žmogų. 

Jūs prisidėjote prie ekologinio projekto „BeePart“ Pilaitėje. Ar manote, kad panašūs projektai turi šansų populiarėti Lietuvoje?

Aš esu už bet kokios rūšies ekologinę ar dvasinę iniciatyvą, kuri pajėgi padėti žmonėms gyvenantiems mieste. „BeePart“ projektas kaip tik vienas iš tokių, skatinantis žmonių kūrybiškumą, alternatyvų mąstymą, bendraminčių susitikimus ir pan. Tokio pobūdžio projektai populiarėja ir jų bus vis daugiau, kadangi nors šis žmonių dvasinis, ekologinis, sąmoningumą keliantis sujudimas randasi dar tik savo kelio pradžioje, tačiau judėjimas įgauna vis didesnį pagreitį.

ekologija, gamta, Jonas Kačerauskas, Miestas, Šiaudiniai namai, statyba

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai