Ar jums sekasi bendrauti? Esate tikri, kad visuomet pasakote tai, ką manote? Ar žmonės supranta, ką norite jiems pasakyti? Jei jums įdomu, kaip bendrauti efektyviai, skaitykite toliau.

Objektyviai stabėkite. Stebėjimas reiškia, jog turime objektyviai tirti situaciją, stebėti, kas vyksta. Atrodo paprasta? Įvykio suvokimo paprastumas priklauso nuo to ar sugebame suprasti, patinka mums tai, ką matome, patiriame, ar ne. Turite kiek įmanoma tiksliau nustatyti savo pojūčius.

Išreikškite jausmus. O ne ne ne, nepradėkite įtikinamai rėkti, verkti ar skėsčioti rankomis raukydami veidą... Turiu nuvilti, dėl mąstymo skirtumų galite likti nesuprasti. Reikia išmokti susivokti ir suprasti, kaip iš tikrųjų jaučiamės tam tikromis situacijomis ir aiškiai išsakyti savo jausmus. Jausmų parodymas - tai ne pasakymas „man bloga ar gera“.

Tinkamai išreikšti jausmai – raktas į savęs supratimą, juos suvokdami ir parodydami suteiksite galimybę kitam sužinoti apie jūsų būseną ir tinkamai reaguoti. Pvz.: jaučiuosi išsigandęs, supykęs, laimingas, atsipalaidavęs, susirūpinęs ir t.t. Tokiais žodžiais nurodote pakankamai tikslią savo emociją, būseną.

Išsakykite poreikius. Stebėdami situaciją ir suvokdami savo jausmus galime ir turėtume drąsiai išreikšti savo poreikius. Pvz.: „Brangusis, kai tu garsiai klausai muzikos, jaučiuosi pavargusi, noriu, kad namie būtų tyliau“.

Konkretūs prašymai. Kai supratote situaciją, išsakėte savo jausmus ir suvokėte savo poreikius, belieka paprašyti to, ko norite. Pvz.: „Brangusis, ar galėtum klausytis muzikos tyliau?“

Kelios „geležinės“ bendravimo taisyklės, kurių kartais nepaisome...

1. Prisiimkite atsakomybę už savo jausmus. Taip taip... sakydami „Tu mane sunervinai“, perkeliate atsakomybę už jūsų būseną kažkam, o juk jaučiate jūs. Jūs ne tik kaltinate kitą žmogų, jūs vengiate atsakomybės už savo jausmus. Juk tai jūs susinervinote. Kad ir kaip pasielgė kitas, jūs galėjote sureaguoti ramiai.

2. Kritikuokite ne žmogų, o jo poelgį. Esate girdėję „Esi tinginys“, „Tu nepunktualus“ ir t.t. Nors tik kartą pavėlavote į pasimatymą, o jus išvadino „visą gyvenimą turinčiu neigiamų savybių“. Nemalonu? Neteisinga? Taip. Todėl užuot „kaldami prie kryžiaus“ pasakykite: „Dėl to, jog pavėlavai, sugaišau laiko ir pasijutau nesvarbus, prašau daugiau nevėluoti“.

3. Nevartokite abstrakčių sąvokų „visada“, „niekada“, „taip“, „ne taip“ ir pan. Ar esate matę, kad vaikas visada neklausytų savo tėvų? Turbūt ne. Periodiškai besikartojant tam tikram veiksmui taip ir išsprūsta: „Tu visada toks“. Ar tai tiesa? Vartodami tokius sakinius susierzinate ir tiek. Todėl – kritikuokite konkretų veiksmą. Venkite abstrakčių žodžių, nes jie visiškai neinformatyvūs. Įvardinkite, kas konkrečiai (venkite „tas“, „taip“ ir pan.) jums nepatinka ir kaip norėtumėte, kad pasielgtų pašnekovas. Pvz.: „Man nepatinka, kad tu geri pieną iš pakelio, prašau, kitą kartą įsipilk jo į puoduką“.

4. Nevartokite neiginių, kai norite išgirsti teigiamą atsakymą. Sakydami: „Nenori su manimi pasivaikščioti?“, ką mes sakome? Tariame „nenori“, o juk turbūt tikimės išgirsti „noriu, mielai“? Pasistenkite formuluoti klausimą mąstydami apie tai, kokio atsakymo tikitės iš pašnekovo. Kur kas pozityviau skambės: „Nori su manimi pasivaikščioti?“.

5. Sakydami ko nedaryti, pasakykite, ką daryti. Dažnai sakome: „Neimk!”, “Nedaryk namų darbų labai vėlai vakare“ ir pan. Taip, jūs sakote, ko žmogui nedaryti, tačiau turbūt tikitės, kad namų darbai bus padaryti, pvz., prieš vakarienę? O šito jūs nepasakote. Daugiau informacijos suteiktų sakinys: „Jaudinuosi dėl tavo namų darbų kokybės, todėl, prašau, padaryk namų darbus prieš vakarienę“. 

6. Žodžiu „supratau“ nepasakote nieko. Ar dažnai išgirdus „supratau“ jums atrodo, kad jus tikrai suprato? Užuot linksėję galva į taktą, ir kartodami „taip, taip, supratau“ stenkitės įsiklausyti ir perteikti kito mintis savais žodžiais. Pvz.: „Karolinos pamokos baigėsi prieš tris valandas“. Atsakymai: „Suprantu tave“ ir „Jaudiniesi, nes Karolina ilgai negrįžta iš mokyklos?“ Jaučiate skirtumą? Antruoju sakiniu mes įsijaučiame į kito būseną, spėjame nuotaiką ir pabandome išties suprasti, kas slypi už pašnekovo žodžių. Pasistengiame perfrazuoti – reprodukuoti kito jausmus savais žodžiais. Ar dabar patikėjote, kad jus suprato ar bent pasistengė tai padaryti?

7. Atsiribokite nuo subjektyvaus vertinimo. Stereotipai, išankstiniai nusistatymai ir t.t. Blondinė – kvailė, vyras rožiniais marškiniais – gėjus... Nebetęskim. Vertinimas stereotipais pats žalingiausias. Kiekvienas turi teisę turėti nuomonę, požiūrį, tačiau „vykdyti teisingumą“ savo nusistovėjusio mąstymo pagalba nėra teigiama praktika. Pasistenkite žvelgti plačiau ir valdyti savo išankstinius nusistatymus.

8. Reikškite savo jausmus konkrečiai. Užuot sakydami „jaučiuosi blogai“, sukonkretinkite kaip jaučiatės ir įvardinkite, dėl ko taip jaučiatės, sakydami, pvz.: „jaučiuosi sunerimusi, nes tu nepalaistei gėlių“.

9. Išsakykite savo norus garsiai ir aiškiai. Galite tylėti, ilgai ir kantriai mirksėti, šypsotis ar bandyti savo veido išraiškų galią... niekas jūsų minčių neperskaitys arba perskaitys netiksliai. Jei norite, kad vieną gražią dieną jūsų norai taptų realybe, nesibodėkite juos išsakyti garsiai ir aiškiai. Pvz.: „Aš noriu, kad man parėjus namo, muzika būtų išjungiama“. Aišku ir paprasta.

10. Prašykite, ne reikalaukite. Reikalavimai, ultimatumai sukelia neigiamų emocijų ir visai neskatina imtis veiksmų. Jei imamasi vykdyti jūsų reikalavimus, tai jau veikiau paklusnumas, o ne atsakomybė ar noras suteikti jums laimės. Jei jums iki laimės trūksta pusryčių į lovą, tiesiog paprašykite. Prašydami venkite abstrakčių, neaiškių posakių, kaip, pvz.: „Na, tu žinai, ko aš noriu, visada svajojau apie romantišką poelgį“. Geriau „suveiks“ konkretus: “Jausčiausi labai laiminga, jei atneštum man pusryčius į lovą“. Tokiu būdu informuosite žmogų ką jis galėtų padaryti, kad jaustumėtės vienaip ar kitaip.

11. Sakykite komplimentus. Pamanysite kam? O tam, kad komplimentai turbūt vienas paprasčiausių ir visiškai nemokamų būdų įvertinti žmogaus poelgį, savybę ar grožį. Komplimentai būdas padėkoti: „Tu buvai labai drąsus, kai iškėlei mano katiną iš medžio. Ačiū“. Pagirti žmonės jaučiasi įvertinti, laimingesni ir produktyviau dirba, stengiasi dėl jūsų. Pastebėdami gerus kitų darbus, savybes skatinate juos elgtis teigiamai. 

Sėkmės bendraujant!

Parengė Viktorija Gudelė