Narkotikai reivo kultūroje

Augustė Žernytė
Iliustracijos – Justė Urbonavičiūtė

Meilės, taikos ir laisvės ieškoję hipiai septintajame dešimtmetyje į subkultūrų sampratą įtraukė narkotikų kultą. Po poros dešimčių metų jį atgaivino naujoji karta – reivo subkultūra, pasitelkusi šūkį Taika Meilė Vienybė Pagarba. Būtent šias vertybes ji pabrėžia, kaip išskiriančias ją iš kitų subkultūrų.

Elektroninės muzikos mėgėjų susibūrimai vadinami paprastai – reivais (angl. rave – pasilinksminimas). Jie pasižymi garsia ritmiška elektronine muzika, blyksinčiomis šviesomis bei ilga vakarėlių trukme. Nuo eilinių vakarėlių reivai skiriasi tuo, jog jie dažniausiai vyksta nelegaliose vietose. Pradžioje ypač populiarūs buvo apleisti fabrikai bei gamtoje vykstantys vakarėliai. Apie reivus viešai neskelbiama, dažnai vieta nurodoma taip: kas ieško, tas randa. Bendruomenės nariai perduoda informaciją vieni per kitus.

Gimę Anglijoje, reivai labai greitai paplito po visą pasaulį. Jaunus žmones jie patraukė tuo, jog reivų dalyviai gali atitrūkti nuo komercija užkrėstos susvetimėjusios visuomenės. Jie kuria savitą bendruomenę, kurioje svarbiausia paneigti visuomenėje nusistovėjusias bendravimo, elgesio ir net aprangos taisykles. Maištautojams patinka išmėginti tai, kas jiems neleidžiama. Narkotikai, žinoma, taip pat patenka į šią kategoriją.

Moksliniais tikslais atlikau tyrimą (autorė rašė bakalauro darbą ta pačia tema – red. past.), kodėl tokią svarbią vietą reivo subkultūroje užima narkotikai. Patys jos dalyviai pripažįsta, kad tai slidi ir neišsemiama tema. Niekas apie tai nešneka, bet visi tą žino. Sunku prakalbinti žmogų apie jo eksperimentus su nelegaliomis medžiagomis. O jei pavyksta, dažnai, norėdami pateisinti savo veiksmus, žmonės prigalvoja tam tikrų priežasčių. Tačiau reiveriai įtikina. Galbūt taip yra dėl labai panašių priežasčių įvardijimo, o gal dėl to, jog tiesiog jais neišeina netikėti. Narkotikai čia daugiausia pasitelkiami siekiant laikino pabėgimo nuo realybės. Tačiau tas pabėgimas – tai ne lengvesnio turinio filmo peržiūrėjimas ar pasivaikščiojimas po miestą. Reiveriams svarbu gydyti šiuolaikinės komercijos pažeistą jų dvasinę būseną. Kaip tai vyksta: narkotikai padeda pajusti muziką, muzika padeda nusikelti į kitą pasaulį, o kitame pasaulyje žmogus susiduria su Savimi. Tokiems potyriams sukelti reiveriai pasitelkia dar prieš keliolika tūkstančių metų šamanų atrastus augalus, kurie šiais laikais pavirtę psichodeliniais narkotikais, tokiais kaip hipių spalvotąsias vizijas išlaisvinusiais LSD. Kitiems reivo dalyviams narkotikai reikalingi tam, kad jie galėtų nepavargdami ir be jokių sustojimų šokti arba tiesiog be pašalinių trukdžių klausyti muzikos. Tuomet jie renkasi stimuliantus – tokius, kaip ekstazi.

Ne vienas reivo dalyvis sako, jog pagrindinis narkotikų vartojimo tikslas – tranzo būsena. Ją pasiektipadeda pasikartojantis muzikos ritmas, monotoniški kūno judesiai ir, žinoma, narkotikų paveiktos pakitusios sąmonės būsenos. Tranzas jiems – visiškas sąmonės pabėgimas, atitrūkimas ir netgi savotiškas dingimas.

Kol kai kuriems reivų dalyviams tranzo būsena yra galutinis tikslas ir išvalymas viso to šlamšto, kuris susikaupė gyvenant pilkoje, nuolat skubančioje masėje, kitiems tai yra tik dvasinių ieškojimų pradžia. Iš visos reivo kultūros dvasiškumu išsiskiria psytrance muzikos mėgėjai. Ne veltui ši muzikos rūšis kilusi iš Indijos – į Europą ją atvežė iš ten atkeliavę, nuolat dvasinėse paieškose paskendę hipiai. Psytrance klausytojai teigia, jog narkotikai – sąmonės ribų praplėtimas. Žmogus net nenutuokia, ką gali jo mintys. Įvairūs haliucinogeniniai narkotikai padeda tranzeriams pasiekti tokių būsenų, po kurių jie jaučiasi dvasiškai atsigavę bei atradę naujų dalykų.

Apskritai reiverių tranzo būsenos siekimą galima būtų palyginti su tikėjimu. Žinoma, religija to vadinti negalima. Viena reivo dalyvė sako, jog nueiti į tokį vakarėlį jai reiškia tą patį, ką krikščioniui apsilankymas bažnyčioje. Nemažai senovės tikėjimų šventikų naudodavo narkotines medžiagas tam, kad galėtų praktikuoti savo religiją. Mokslininkai, kurie bando perskaityti reiverio mintis ir suprasti narkotikų vartojimo motyvus, bando juos sieti su šamanizmu. Didžiausias skirtumas čia yra toks, jog šamanų klausydavo jų pasekėjai, o čia – pats reiveris yra ir dvasinis mokytojas, ir mokinys.

Gal ir nereikėtų taip smarkiai gilintis į priežastis, tačiau patys reiveriai mėgsta pabrėžti tai, kad narkotikai jiems ne šiaip pasilinksminimo priemonė. Visgi teigti, kad visi reivo dalyviai juos vartoja, taip pat negalima. Kai kurie yra bandę arba vartoję savo reivo patirties pradžioje ir to jiems užtekę. Šie reiveriai tvirtina, jog dabar tranzą pasiekti jiems gali padėti tik muzika ir judesys. O kai kurie į reivus ateina užsimetę ratų ir jokios dvasinės būsenos jiems neegzistuoja. Tačiau reiveriai tokius vadina pašaliniais dalyviais.

Visame pasaulyje reiverių narkotikų vartojimo „papročiai“ skiriasi. Netgi negalima įvardyti konkretaus populiariausio, mat kiekvienas narkotikas padeda pajusti skirtingą muziką. Pavyzdžiui, techno siejama ekstazi, psytrance – su LSD, o minimal – su žolės suktine.

Paklausus reivo dalyvių, ką jie junta per naktį, kupiną elektroninės muzikos, jie gali papasakoti įvairiausių potyrių. Kiekvienas reiveris, eidamas į vakarėlį, sąmoningai ar ne, turi tam tikrų tikslų. Kai kuriems narkotikai yra juos padedanti pasiekti priemonė.

Reiveriai apie narkotikus

Tomas, 21 m. Priklauso nuo to, ką noriu patirti. Negalėčiau išskirti, kurie veikia maloniausiai, bet galiu pasakyti, ką renkuosi dažniausiai – magic mushrooms. Matyt, dėl to, kad juos renkasi mano draugai. Vartojame juos tam tikrai dvasinei būsenai pasiekti. Per įvairias haliucinacijas susisiekiame su kosmosu.

Viktorija, 23 m. Šokti visą naktį grojant elektroninei muzikai reikia ko nors, kitaip porą valandų patrypčioji ir viskas. Taigi, užsimeti ratų ir viskas super.

Marius, 22 m. Reiveriams narkotikai, sakyčiau, ne tiek reikalingi, kiek yra savotiški pagalbininkai. Nepatirti dalykai suteikia žmogui naujų pojūčių, kurių jam taip reikia. Jei kam nors tai pavyksta patirti be narkotikų, tai puiku. Bet man asmeniškai jie suteikia spalvų, vaizdinių, po kurių grįžus į „normalų“ pasaulį būna šiek tiek geriau.

Agnė, 26 m. Narkotikų vartojimas yra kaip mistinis ritualas. Jau Amerikos indėnai žinojo, kaip vartoti žoleles ir grybus, sukeliančius įvairių vaizdinių, padedančius medituoti, nukeliančius į transcendentinę būtį. Čia ne vaikų žaidimas. Reikia tam subręsti psichologiškai. Ir visų pirma, aišku, fiziškai.

Andrius, 22 m. Vartoju marihuaną ir hašišą. Nes jie natūralūs ir išlaisvina sielą. Kiti reiveriai visko pabando. Labai geras jausmas – tave supa muzikos ritmas, o tu kažkur skraidai. Tai net savotiškas sielos šokis. Teko ragauti ir LSD – nepatiko. Sumerkti akių tris dienas negalėjau, labai pavargau, panikos priepuolis užėjo…

P.S. Jokiu būdu nesakome, kad narkotikai yra gerai. Tiesiog supažindiname su jų pasirinkimo priežastimis.

Šis straipsnis publikuotas liepos mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema TŪSAI, kurį galite rasti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių viešose vietose arba čia. Kiti numerio straipsniai:

Tomas Boo: „Lietuvoje yra daugiau jausmo“
Tikriname, kaip Jonas (Jovani) pažįsta Rolandą ir atvirkščiai
„Parking Lot Guys“, arba kaip blondinė aplink automobilius sukiojosi
Ar jauti pramogų nuovargį, arba Juodosios Džiaugsmo Skylės efektas
Nelegalūs vakarėliai – laisviems, bet turtingiems
Vakarėliai kino filmuose
Pasivaikščiojimas po naktines Vilniaus užkandines (su keiksmažodžiais)
Nemiga: kaip pasiklosi, taip išsimiegosi?
Ekstremalių sportininkų vasara – nesibaigiantis vakarėlis
Mažesnė telefono sąskaita – daugiau pinigų vakarėliams
Gilyn nerianti iliustratorė Jelena Šadrina