Laikas.lt
Reda Krušinskaitė
Pusryčiavome su sportininku, aktoriumi, drabužių dizaineriu, muzikantu, tad natūralus šiandieninių pusryčių herojaus pasirinkimas yra dailininkas. Tiesa, pasirinkome tokį menininką, kurį įvardinti tik dailininku būtų nuodėmė. Kalbame apie ispanų siurealistą Salvadorą Dali, kuris, beje, pusryčiams tikrai nesiplikytų kavos ir neįsipiltų stiklinės apelsinų sulčių – mėgstamiausias jo gėrimas buvo absentas sumaišytas su žaliais kiaušiniais.
Gulbės, atspindinčios dramblius
Apie meną… Didžiuliai suvartojamo absento kiekiai neabejotinai turėjo įtakos Salvadoro Dali menui. Jam, kaip ir Edgarui Allanui Poe, Vincentui Van Goghui bei daugeliui kitų menininkų, ši anyžių trauktinė atstojo narkotikus – anuomet į šį gėrimą buvo dedama vario, kuris ir buvo apsvaigimo priežastimi. Salvadoras Dali teigdavo, kad jis medituodamas matydavo daugybę vaizdinių, kuriuos vėliau perkeldavo į savo paveikslus. Įdomu ir tai, kad ispanas savo meną vertino itin narcisistiškai, o dailės studijas metė, nes, jo žodžiais kalbant, niekas neturi tiek kompetencijos, kad galėtų vertinti jo darbus.
Apie daugiapusiškumą… Salvadoras Dali sukūrė per 1500 darbų: visų, pirma, žinoma, vertėtų kalbėti apie tapybą, kurios stilių menininkas įvardijo „paranojiniu kritišku metodu“. Tapybos darbuose menininkas nevengė ironiškai žiūrėti į karą, seksą, materializmą. Natūralu, kad tapyba užėmė didžiąją menininko saviraiškos dalį, tačiau jis taip pat kūrė ir skulptūras, ir baletus, ir rašto darbus, kvepalus, net ir baldus (tikriausiai matėte raudonų lūpų formos sofą? Taip, ją tikrai sukūrė Salvadoras Dali).
Atminties atkaklumas
Apie animaciją… Nedaugelis žino, kad Salvadoras Dali puikiai sutarė su daugeliui vaikų puikiai pažįstamos pavardės savininku. Kalbame apie animacinių filmukų kūrėją Waltą Disney. Natūralu, kad amerikietis pasiūlė menininkui išbandyti save animacijoje. Salvadoras Dali entuziastingai sutiko, tačiau dirbti jam sekėsi sunkiai – problemų kėlė net klasikinis iliustratorių naudotas popierius su trimis skylutėmis, kurį ispanas laikė meno kūriniu. Kolaboracija tęsėsi apie 8 mėnesius, tačiau „Destino“ pavadintas animacinis filmas žiūrovų nepasiekė – kompanija susidūrė su finansinėmis problemomis, iškilusiomis po karo. Tiesa, „Destino“ buvo atgaivintas 2003 – aisiais, jis buvo rodomas daugelyje animacijos meno festivalių ir sulaukė teigiamų kritikų vertinimų.
2003-ųjų „Destino“
Apie meilę… Vyras nevengdavo pasigirti ir laikė save genijumi, tačiau, kad ir koks egocentriškas jis bebūtų, Salvadoras Dali be proto mylėjo savo žmoną ir mūzą Galą. Gala arba Galina Djakonova buvo kilusi iš Rusijos, 10-čia metų vyresnė moteris buvo ištekėjusi, kai susipažino su menininku. Moteris bei jos vyras, poetas Polis Eliuaras, palaikė atvirus santykius ir leido vienas kitam turėti meilužių. Salvadoras Dali troško tapti vienu iš jų, kadangi Gala visiškai atitiko jo moters idealą bei priminė sapnuose regėtą rusę mergaitę. Ir tapo. Gala buvo dažnai kaltinama finansinės naudos ieškojimu, kadangi ji iškart ėmėsi tvarkyti Salvadoro Dali piniginius reikalus, vėliau švaistė jo turtus jauniems meilužiams, pirko jiems namus, dovanojo jo, tuomet jau tapusio jos vyru, paveikslus. Kita vertus, sunku nuneigti ir jos meilę ekscentriškąjam ispanui – ji stengėsi sukurti menininkui visas sąlygas kurti, o jų santykių, trukusių iki pat Galos mirties, metu Salvadoras Dali nutapė didžiausio pripažinimo sulaukusius paveikslus.
Salvadoras Dali su Gala
Apie įpročius… Salvadoras Dali buvo garsus ne tik dėl savo meninių sugebėjimų, bet ir dėl keistokų įpročių – net ir būdamas paaugliu, jis itin daug dėmesio skyrė savo išvaizdai, žavėjosi britų elegancija ir kopijavo jų stilių. Bręstant bei senstant jis neatsisakė puošnios aprangos, o savo įvaizdį papildė ūsais (pastarieji, beje, buvo prielankumo ženklas ispanų dailininkui Diego Velázquezui). Ūsus bei plaukus menininkas sutepdavo krūva įvairių priemonių, o varno juodumą išgauti padėdavo batų tepalas. Beje, jis avėdavo dviem dydžiais mažesnę avalynę, nes tai padėdavo jam „nuolat būti pasirengusiam.“ Salvadoras Dali mėgavosi dėmesiu ir nevengė savo ekscentriškumo rodyti viešai – kartą į vieną parodos atidarymą jis atvyko limuzinu pripildytu ridikėliais, o kitame pasirodė vilkėdamas maudymosi kostiumą.