Amžinas kūrybininko ir užsakovo konfliktas

Reda Krušinskaitė, Karolina Paulonytė

Atsiverskite bet kurį interneto puslapį (rekomenduojame www.laikas.lt, žinoma), o dabar panaršykite socialiniuose tinkluose, lėtu žingsniu paėjėkite gatve, įsijunkite radijo imtuvą, televizorių. Ką galite rasti bendro? Informacijos srautą, o jame dar ir šūsnį reklamos, kurią neabejotinai kūrė žmonės, sėdintys prie kompiuterių.

Šiame numeryje kalbame apie tuos, kurie kuria ateitį, verslą ar meną spaudinėdami klavišus ir pelę. Žinoma, kad jiems tenka susidurti ir su kitoje barikadų pusėje stovinčiais verslininkais, projektų vadovais bei vadybininkais, juos mes vadiname užsakovais.

Kalbėdamas tiek su vienais, tiek su kitais, nenorom imi šypsotis, nes iš skirtingų lūpų girdi lygiai tas pačias frazes: „Pasitaiko klientų idiotų, kurie kelia neadekvačius reikalavimus, nori milijono nereikšmingų pakeitimų, kabinėjasi „pastumkite šią raidę 0,5 mm į kairę, o tą žalią spalvą padarykite žalesnę“, – pasakoja vilnietis reklamos dizaineris Aleksandras.

Reklamą dažnai užsakantis didelės įmonės rinkodaros specialistas savęs idiotu nepavadintų: „Paprašius pataisymų arba paaiškinus, kad šis variantas nepriimtinas, neveiksmingas, remiantis atliktais rinkos tyrimais, prasideda tragedija. Kūrybininkai labai jautrūs žmonės“, – ironizuoja nenorėjęs savo vardo minėti vyras.

„Reikėjo vakar“

Kalbėdami užsakovai didžiausiu trūkumu įvardijo būtent kūrybininkų nesugebėjimą laikytis terminų. „Joks užsakovas nėra toks skūpus, kad nesutiktų sumokėti daugiau už greitį ir kokybę. Kai skambinu tartis dėl terminų, visada sakau, kad reikėjo vakar“, – pasakojo užsakovas įprastai paliekantis papildomą savaitę atsargos. „Žinau, kad vėluoja visi ir visada, nėra nė vieno dizainerio, nė vieno kūrybininko, kuris darbą atlieka laiku. Tai ypač juntama didelėse agentūrose, kurios linkusios vėluoti, jeigu gauna finansiškai naudingesnį projektą. Jos paprasčiausiai nesilaiko terminų, padaro nuolaidą ir nesijaudina“, – kalbėjo rinkodaros specialistas.

Kūrybininkai apie laiko tempimą turi savo nuomonę, kuri paaiškina, kodėl deadline’ai neretai pasislenka: „Kai klientas neįsivaizduoja idėjos, bet pradeda ją generuoti, tai atsiranda daug nereikalingo darbo, daug pakeitimų, „pažaidimų“ su spalvomis, šriftais, elementų „patampymo“, – kalbėjo kūrybininkas Aleksandras. Jam antrina ir programuotojas (taip pat „jūrų pėstininkas“ bei „gražių moterų mylėtojas“) Marius Sprunkas. „Pikčiausia būna tada, kai klientas nusprendžia, kad jam nebereikia kokios nors sistemos funkcionalumo, nors jau nemažai į tai buvo įdėta darbo“, – apie neretai užsitęsiančius užsakymus pasakoja IT specialistas.

„Briefą, pasidarykite gerą briefą“!

Tiek užsakovai, tiek kūrybininkai sutinka, kad konfliktų išvengimo pagrindas yra tikslingas ir išsamus pirminis susitarimas, vadinamasis briefas (angl. briefing – sąvoka, apibrėžianti kūrybinės užduoties aprašymą, klientui išanalizavus poreikius). „Pagrindinis tikslas yra kuo geriau suprasti klientą ir jo situaciją. Visų pirma aptariama logotipo anketa. Vėliau – papildomi klausimai. Kartais būtina užduoti net ir nepatogių bei provokuojančių klausimų“, – apie pirmąjį pokalbį su klientu pasakoja nenorėjęs prisistatyti dizaineris. Jam pritaria ir interneto reklamos agentūros „smartAD“ direktorė Reda Markevičiūtė: „Pritaikant turimą patirtį iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos bei informaciją iš atiliktų tyrimų, pasiūlomi veiksmai – planas, kuris aptariamas su klientu ir prieinama prie bendro sutarimo.“ Tiek programuotojas, tiek grafikos dizaineris bei kūrybininkų paslaugų užsakovai visiškai sutinka su šia nuomone.

Kūrybinės užduoties aprašymas svarbus ne tik jos pradžiai, bet ir tolesnei eigai. Vienos įmonės rinkodaros specialistas pasakoja, kad yra buvę atvejų, kai briefas išgelbėja nuo projekto nesėkmės ar perdėto laiko tempimo, kūrybininkams pernelyg atsipalaidavus: „Yra tekę skambinti ir klausti, ar briefas buvo skaitytas. Jeigu sulaukiu teigiamo atsakymo, nors rezultatai rodo priešingai, tai prašau briefą man paskaityti garsiai. Tokiose situacijose nesupranti, ar čia tiek daug kūrybos, ar tiek daug netakto, ar tiek daug chaltūros.“

„Ekspertas“ ir „padavėjas“

Kalbinti pašnekovai sutinka, kad norint išvengti konflikto reikia ne tik susidaryti teisingą projekto aprašymą, bet ir pasirinkti tinkamą kūrybininką. Dizaineris kūrybininkus skirsto į „ekspertus“ ir „padavėjus“. „Vienu atveju klientas vertina dizainerį kaip ekspertą, pavyzdžiui, daktarą. Kitu atveju klientas vertina dizainerį kaip restorano padavėją. Pirmu atveju kliento komentarai ir pastabos yra naudinga informacija – būtina sėkmingo projekto sąlyga. Antruoju atveju klientas tiesiog pateikia nurodymus, o dizaineris juos įvykdo“, – sąvokas paaiškina pašnekovas.

Visi sutinka, kad tam tikrose situacijose, įmonės vadovo žodžiais, „kai reikia greitai, tiksliai ir už protingą kainą“, pasirenkamas „padavėjas“, tačiau užsakovai, nepaisydami didesnių sąnaudų, sudėtingesnio derinimo ir ilgesnio projektui skiriamo laiko, noriai bendrauja ir su „ekspertais“. „Geriau pasikankinti bei numesti dar kelis plaukus nuo savo jau ir taip plinkančios galvos ir vėliau didžiuotis darbu, kurį užsisakei ir suderinai. Esi atsakingas už projektą, tai kartu ir tavo paties veidas“, – apie kompromisų ieškojimą su gabiais, tačiau dažnai įnoringais kūrybininkais kalba rinkodaros specialistas. Vyras pabrėžia, kad inovatyvūs ir meniški sprendimai yra „toleruojami“, tačiau profesionalas visada privalo ieškoti kompromiso ir įsiklausyti į užsakovo žodžius: „Sutikimas daryti pakeitimus parodo, kiek žmogus subrendęs. Suvokimas ateina bėgant laiku. Dizaineris turi apginti ir paaiškinti, kodėl jo menas reikalingas, priešingu atveju – jis nekuria meno, o tik bando išsišokti.“

„Laikytis savojo išskirtinumo“

Interneto reklamos agentūros „smartAD“ direktorė Reda Markevičiūtė pabrėžia, kad kūrybininkams svarbu išlaikyti savo braižą, kadangi „ilgalaikėje perspektyvoje tai daug tikslingiau“. Žinoma, „padavėjų“ arba rinkodaros specialisto „kepėjais“ įvardytų profesionalų, kuriančių neypatingą, tačiau funkcionalų ir paprastą produktą, taip pat reikia, tačiau Redai Markevičiūtei antrinantis dizaineris teigia: „Ilgalaikėje perspektyvoje „padavėjo“ modelis yra daug mažiau dėkingas tiek klientui, tiek kūrybininkui.“

Užsakovai nėra linkę taip rimtai vertinti išskirtinio kūrybininkų braižo, kadangi jie, visų pirma, rūpinasi pardavimu, o pernelyg sudėtingas ar gilesnio meno pajautimo reikalaujantis dizainas gali būti nepriimtinas paprastam pirkėjui. „Kartais matosi, kad žmogus uždėjo netinkamos spalvos filtrą ir sako, jog čia menas. Negali sau leisti susigadinti reputacijos dėl dizainerio, kuris mano, jog kuria meną. Toks žmogus gali būti neskaitęs nė vieno rinkos, kurioje dirba, tyrimo, turėti lygiai nulį išsilavinimo ir manyti, kad pažįsta visą pasaulį“, – aštrios kritikos susireikšminusiems kūrybininkams negaili rinkodaros specialistas.

„100 proc. ir 100 proc.“

Atrodytų, straipsnyje išsiaiškinome, jog esant dialogui, konstruktyviam pirminiam susitarimui ir profesionaliam bendravimui projekto metu, konfliktas ištirpsta virsdamas diskusija. Pabaigoje kiekvieno specialisto paklausėme, kiek procentų darbo į projektą įdeda kūrybininkas, o kiek – užsakovas. Atsakymai skiriasi, tačiau, jie, matyt, vėl priklauso nuo dialogo, o nuo jo priklauso ne tik kūrybininkų ir užsakovų santykiai…

„Manau, kad sėkmingas projektas susideda iš 100 proc. kliento ir 100 proc. kūrybininko pastangų. Tiesiog pastangos yra skirtingo tipo“, – teigia dizaineris.

„Nėra sistemos. Gali būti 90 proc. kūrybininkas ir 10 proc. klientas, bet net jei klientas tiksliai žino, ko nori, nemanau, kad kūrybininko dalis nusileidžia iki mažiau nei 40–50 proc.“, – svarsto reklamos dizaineris Aleksandras.

„Manau, tai labai priklauso nuo konkretaus projekto. Bet sakyčiau 50/50“, – mano direktorė Reda Markevičiūtė.

„Priklauso nuo projekto pobūdžio. Jeigu projektas yra verslas, kurio pagrindinė funkcija padėti uždirbti pinigų, tai 90 proc. projekto autorystės tenka idėjos sumanytojui, dizaineriai ir programuotojai yra tik įrankiai, skirti tą idėją pateikti naudotojams. Jeigu projektas yra reprezentacinio pobūdžio, labdaringas, meninis ar kt., 90 proc. projekto autorystės galima priskirti kūrėjams. Žinoma, negalima pamiršti, jog tie 10 proc. autorystės nemažai reiškia – ant kortos visada yra pastatyta reputacija“, – sako programuotojas Marius Sprunkas.

„Įvairiai. Dalis projektų turi didžiąją mintį, šūkį, o vaizdas tik nupaišomas. Kartais net pats nupieši ir paprastai pagražini, o tai tėra maketuotojo darbas. Lietuvos rinkoje, jeigu nori greitai, tai kūrybinę idėją sugalvoji pats, o dizaineris, turintis gerą akį ir gerai valdantis įrankius, ją tik padaro atraktyvią“, – komentuoja rinkodaros specialistas.

„Dažniausiai pagrindinę mintį pasiūlome patys, daug kartų komentuojame, deriname ir deramės, kol gauname mus tenkinantį rezultatą. Kartais leidžiame žmonėms eksperimentuoti, būna visaip“, – pasakoja įmonės direktorius.