„Keliaujame ne tam, kad pamatytume, keliaujame, kad patirtume“, – įsitikinęs, Liudvikas Dobrovolskis, įveikęs motociklu Centrinę Aziją… Kultūrinis šokas, prabanga, kupranugariai, o gal skurdas ir gilus „sovietmetis“? Kokia ji, Azija?
Avantiūristų idėja buvo visiškai netikėta
Liudvikas teigia, kad idėja dėl kelionės buvo visiškai netikėta. Nė vienas iš vaikinų nebuvo keliavę su motociklais ir net neturėjo teisių juos vairuoti. Susitiko, pasikalbėjo ir nusprendė, kad nori keliauti į Baltarusiją, tačiau permąstė, kad ji per arti. Pasirinko vykti į Krymą, bet kam apsiriboti Krymu?
„Platindami savo kelionės idėją, pritraukėme nemažą būrį smalsuolių, tačiau, kai atėjo laikas rimtai ruoštis, likau tik aš ir Martynas Vinciūnas”, – prisimena Liudvikas.
Sudėtingi pasiruošimo darbai ir testamentas
Keliautojas neslepia, kad ruoštis sekėsi gan sudėtingai. Per didokus vargus susirado rėmėjų. Kadangi neturėjo teisių, teko jas išsilaikyti. Nusipirko motociklus, kainavusius iki tūkstančio litų, susirado reikalingiausius daiktus…
Besiruošiančius jaunuolius aplankė gan dvejopi jausmai – viena vertus buvo ramu, tačiau, atėjus išvažiavimo laikui, apėmė nedidelė panika, jog bus kalnuose, „kitame pasaulyje“, kur niekas nepadės, kur teks pasikliauti tik savimi ir savo kompanionu. Nejučiomis prisėlino mintys apie testamentą…
Beieškant gamtos stebuklų ir išskirtinės architektūros
Konkretaus maršruto ar ypatingos svajonės nebuvo. Galvodami apie maršrutą, jaunuoliai nusprendė aplankyti pačias įspūdingiausias vietoves. Kriterijai? Tiesiog stengėsi užsukti ten, kur yra kas nors reto, nematyto pasaulyje.
Labiausiai vaikinus domino išskirtinė gamta. Pvz. didžiulis giluminis ežeras, iš kurio vienos pusės lygumos, o iš kitos kalnai (tai labai retas gamtos reiškinys) arba Bucharoje karžygio pastatyta šventovė, kuriai neprilygsta jokia kita. Taip pat žiūrėjo keliautojų atsiliepimus, komentarus.
Motociklas – geriausia keliavimo priemonė
Smalsumą ir žavesį kėlė važiavimo malonumas. Liudvikas svajingai pasakojo, kad keliavimas motociklu labai skiriasi nuo važiavimo automobiliu, keliavimo lėktuvu ar kita transporto priemone. Esi tarsi susiliejęs su gamta, su kelio danga, vėju…
Keliautojas pastebi, kad motociklas nėra saugi ir patogi transporto priemonė, tačiau nuostabiai romantiška – tavęs niekas neriboja, gali sustoti, stebėti aplinką.
Dar vienas romantiškumo akcentas – jokios navigacijos neturėjimas. Vaikinai pasikliovė tik žemėlapiu ir gerų žmonių pagalba, kurie visada mielai parodydavo kelią, tačiau ne visada ta kryptimi!
Sakysite, kodėl neįsigijome GPS įrangos? Paprasta – nėra tų kraštų žemėlapių, tad naudos iš įrangos nebūtų buvę. Keliautojas įsitikinęs, kad važiuojant su įrangą išnyksta keliavimo romantika – beveik nepaklysi, nepamatysi to, ko nežadėjai pamatyti… Kai pažįsti pasaulį motociklu, nesinori, kad kas nors atimtų iššūkių ar gamtos grožio atradimo džiaugsmą…
Įspūdingiausia šalis – Kirgizija
Kirgizija centrinėje Azijoje – tai pasipuikavimas ir turizmui puikiai pritaikyta šalis. Daug nedidelių viešbučių, informacijos. Turistams ten tikrai patogu. Pasakodamas apie pasienius, Liudvikas lygino, kad, pvz. Kazachstano pasienyje užtruko tris keturias valandas, Kirgizijoje pasienį pavyko kirsti per kelias minutes.
Keliautojas pabrėžia, kad nereikia stebėtis, kad visose „trečiosiose“ šalyse užsienietis tebėra „melžiama karvė“. Nuo nesibaigiančio lupikavimo, jaunuolius gelbėjo laiku išmokta rusų kalba, jei ne, būtų sėkmingai mokėję „specialias“ turistų kainas.
Daugybę turistų čia sutraukia motulė gamta, pažėrusi nemažai įspūdingų kalnų, upelių ir lygumų… Liudvikas svajingai pasakojo, jog Azijos gamta yra nesuvokiamo grožio, kad dykumos nesukelia euforijos – pamatei, įdomu, žavu, bet žaluma palieka didesnį įspūdį.
Važiuoji, apsidairai, sustoji, prarandi žadą, išpūti apuoko akis ir žiūri, staiga susivoki, kad tavo atmintis nesugebės aprėpti viso grožio, todėl puoli fotografuoti. Vieni įspūdingiausių – Tianšano kalnai, sukeliantys kovos ir laimės pojūtį. Čia tau ne močiutę per gatvę pervesti. Įveiki didžiulį, statų, sunkiai pravažiuojamą kalną ir jautiesi nuostabiai. „Žmogui reikia iššūkių”, – priduria pašnekovas.
Taškentas – rytietiškos prabangos oazė
Taškentas – įspūdis – žolytė, aukso skulptūros aplink, visi žymiausi Italijos madų namai, išpuoštas metro… Tviskanti prabanga, tačiau tai nepalieka gilios nuostabos. Dabar gali beveik viską sužinoti iš interneto ir didesnį įspūdį palieka stulbinanti gamta, negu prašmatnybės ir auksas.
Pašnekovas papasakojo, kad Taškentas yra paroda, prabanga tėra vaizdas, o visa kita tiesiog skurdas. Mieste nėra benamių, jie tiesiog kažkur išvežti, labai daug policijos, atrodė, kad jų daugiau negu civilių. Liudvikas teigė nebežinąs, kas dabarties žmogų gali nustebinti? Nebent kažkokie žiaurumai, prie taikaus grožio esame pripratę.
Žmogus išlepęs, jis viską žino, todėl sunku jį kažkuo sudominti, nustebinti. Pripratusiems prie grožio ir gyvenantiems „jaukiai ir saugiai” rekomenduoju nuvykti į rytus. Juk dabar keliauji ne tam, kad kažką pamatytum, bet tam, kad patirtum. Trauka yra ne turistiniai objektai, o kelionės procesas, nuotykiai, – neslepia keliautojas.
„Rytai – subtilus reikalas? Rytietiško mentaliteto bijoti neverta, nes tai labai panašu į mūsų, tik prieš dvidešimt metų“, – įsitikinęs Liudvikas.
„SSRS šiuo klausimų puikiai viską „sutvarkė“ – kas tu bebūtum, provoslavas, katalikas ar dar kas, tai visiškai nesvarbu. Visi lygūs ir vienodi ir niekas galvos dėl religinių nesutarimų nesuka. Dievo kulto tose šalyse nėra.
Lietuva po nepriklausomybės ėmė sekti Vakarų pavyzdžiu, kopijuoti naujoves ir reformuoti visuomenę. Tuose kraštuose niekas nepasikeitė, tad pasiilgusiems komunizmo ar norintiems patekti į ekskursiją po praeitį, rekomenduojama apsilankyti šiose šalyse. Dėl panašios istorinės patirties, gyvenantiems Lietuvoje yra lengva bendrauti su vietiniais” – atvirai savo požiūrį dėsto Liudvikas.
Azija – mitai griūva
Jei vis dar manote, kad pigiai prasisuksite, nuvykę į trečiąsias šalis, pradėkite skaičiuoti. Nes ten taikoma taisyklė – kaina pagal valstybę. Taigi, nuo vargšų, japonų, vokiečių ar kitų turistų, iš kurių matosi, jog jie yra iš toli ir turi pinigų, „lupami devyni kailiai“. Pvz., mobilusis ryšys kainuoja apie 8-9 litus už minutę.Beveik kiekviename žingsnyje vaikinams teko derėtis su kyšius mėgstančiais „angelais sargais“ (ypač tai aktualu keliaujant motociklais).
Dar vienas akibrokštas, dėl kurio keliautojams teko patirtį tam tikrų nepatogumų – Usbekistane nėra viešų bankomatų! Norėdamas išsiimti pinigų, turi vykti į banką, kur stovi bankomatas. Tave pasodina, prie tavo akių perbraukia tavo kortele kaip parduotuvėje, ir tada paduoda krūvą popierių rusų kalba. Bankai savaitgaliais nedirba…
Beveik visas „sąskaitas“ galima sumokėti doleriais, ten doleris visa galva aukščiau už eurą (tiesa, kai kur buvo matyti ir eurų).
„Išties pirmas mitas, kuris subyrėjo į šipulius, kad Artimuosiuose Rytuose – visi vagys, kad ten labai pavojinga, necivilizuota… Šitais pramanais gali tikėti tik televiziją žiūrintys žmonės. Nuvažiavęs ten nepatiri stipraus kultūrinio šoko”, – tikina Liudvikas.
Žmonės ir kultūra – tarp gerumo ir vagysčių
Azijos žmonės keliautojams paliko gerą įspūdį. Juos apibūdina kaip labai gerus, šiltus, nuoširdžius ir vaišingus. Atsirado veikėjas, kuris vaikinus vaišino, vedėsi į restoranus ir dar davė pinigų. Pekeliui sutiko kelis lietuvius.
Jie, susižavėję kelione, klausė, kaip žmonės gyvena Lietuvoje. Pasidalino savo kontaktais. Vaikinai pažiūrėjo skeptiškai, tačiau gavosi taip, kad teko susisiekti su tuo žmogumi ir jis padėjo – davė nakvynę, pamaitino. Tačiau ne viskas klojosi sėkmingai ir sklandžiai.
Keliautojai buvo ir apvogti, po ko apėmė depresija, nusivylimas. Dauguma tvarkos sergėtojų kyšininkai ir stengiasi bet kokiais būdais pasipelnyti iš keliaujančiųjų, bet sutikome ir sąžiningų bei mielų.
Gazuotas kumelės pienas ir mantai
Kalbant apie maistą – turiu nuliūdinti skaitytojus. Maistas artimojoje Azijoje mažai kuom skiriasi nuo mūsų, lietuviško. Žinoma, yra tradiciniai valgiai, pvz.: mantai. Tai – koldūnai, tik truputi kitokie, na ir pavadinimas savitas.
Galima dar pastebėti, jog tose šalyse yra avienos kultas. Taigi, jei nueisite į barą ir užsisakysite bet kokį mėsišką patiekalą, didelė tikimybė, jog tai bus avieną.
Keliautojai gėrė kumisą – raugintą ir šiek tiekgazuotą kumelės pieną. Ten kumisas labai populiarus gėrimas. Didžiausią įspūdį Liudvikui paliko melionai ir arbūzai… Jie saldūs kaip medus – net žievė!
Ambicingos ir realios ateities idėjos
Kelionės džiaugsmai ir sunkumai tik užgrūdino. Dabar Liudviko planai daug ambicingesni – kelionė aplink pasaulį motociklu.
„Turbūt važiuočiau savo Iž Planeta. Nes puikiai jį pažįstu ir pats galiu perrinkti kad ir naktį. O tai didelis pliusas. Gali nusipirkti gera motociklą, tačiau, jei jis sulūžtų, tektų vykti į servisą, mokėti didelius pinigus ir kas iš to? Nukristum kur nors ir „amen“, negali jo „prikelti gyvybei“, – įsitikinęs pašnekovas.
Rekomendacijos avantiūristams
Liudvikas neabejoja, kad jei būtų galimybė, būtinai dar karta vyktų į šią kelionę. Norintiems pakartoti šį įspūdingą maršrutą, keliautojas pataria pasirūpinti vizomis, kuo anksčiau ir kuo palankesnėmis sąlygomis.
Tokia kelionė kainuoja nemažai. Tačiau kiek, sunku pasakyti. Nes grįžus po kelių mėnesių, praleistų ant motociklo, buvo taip gerą, jog nesinorėjo skaičiuoti. Tiesiog puikiai praleido laiką, ko daugiau? Žinoma, daugiausiai kainavo vizos (beje, kuo mažesnė šalis, tuo brangesnė viza), kuras. Susigundžiusius, paskatinčiau važiuoti ir nebijoti, tik būti atsargiems.
Kalbino ir parengė Viktorija Gudelė
Nuotr. Martyno Vinciūno
Papasakok apie savo aviantiūrą! Susisiek: [email protected]
