Marius Abramavičius: PUNKTYRAI KELIO PARAŠTĖSE. KELIONĖ Į IRANĄ 2009 M. VASARĄ. (Versus aureus, 2010). Sudarė: Konsultavo ir tekstus iš farsi kalbos vertė Algimantas Litvinas.
.jpg)
Fotomenininkas Marius Abramavičius (g. 1965) šia knyga mus nukelia į pasakų šalį, į svajonių Rytus, kur yra visko, ko tik geidžia širdis: saldumynų, persiškų kilimų, nuostabių mečečių, esamų ir buvusių miestų…
Knygos žanrą apibūdinti sudėtinga. Tai nėra fotoalbumas, nors jame fotografijų daugiau nei teksto. Tekstas – poe tinis, esė formos, savotiškas piligrimo dienoraštis. Tuo pobūdžiu M. Abramavičiaus knygą būtų galima lyginti su Pauliaus Normanto fotolakštais. Tiesa, Mariaus knygą galima įsimesti į kuprinę kaip savotišką kelionės gidą. Į pagalbą fotomenininkui atėjo farsi (persų) kalbos žinovas Algimantas Litvinas, konsultavęs M. Abramavičių, išvertęs įvairius kelionėje pasitaikiusius tekstus.
Knygos pavadinimas yra teaseris, gundantis žodžiais, nes iš tikro tai nėra knyga apie kelionę po Iraną, kaip daugeliui galėtų pasirodyti, o būtent kelionė „į“ Iraną. Daugiau vietos šioje kelionėje užima pasiruošimas jai ir „ėjimas ratais“ palei Irano sieną: buvota Gruzijoje, Azerbaidžane, Armėnijoje, Turkijoje, Kurdistane. Gali būti, kad menininkas sąmoningai pasirinko tokią knygos trajektoriją, pabrėždamas, jog mes visąlaik keliaujame „į“ kažkur ir niekaip negalime nukakti į savo svajonę.
„Punktyrai kelio paraštėse“ galėtų tapti vadovėliu bet kam, kas viena ausimi girdėjęs apie minėtas valstybes, tačiau neįsivaizduoja, kokia jų kasdienybė. Fotografijose rasime visko: žmonių veidų, įspūdingų peizažų, kasdienybės vaizdų (turguje, vestuvėse, mečetėse…).
Knyga suskirstyta į skyrelius, kurie tarsi punktyrai žymi tam tikras kelio atkarpas. Kelionė prasideda ir baigiasi Gruzijoje, kuria, atrodo, M. Abramavičius žavisi labiausiai.
Knygoje šmėkšteli intarpai iš Nasredino istorijų. Nasredinas (farsi k. Khodža Nasreddin arba Afandi, Mulla, arab. Nasr ad Din, „Tikėjimo (islamo) pergalė“) – satyrinis personažas, išminčius, kuris, kaip manoma, gyveno maždaug 1209–1285 m. Turkijoje. Linksmomis, prasmingomis istorijomis Nasredinas žinomas nuo Graikijos iki Kinijos. Šios istorijos primena, jog neturėtume turėti išankstinio nusistatymo, o privalėtume naudotis savo protu ir išmintimi. Nasredino istorijos – svarbus leitmotyvas M. Abramavičiaus knygoje, kuri aplinkiniais keliais bando parodyti, jog Iranas nėra „blogio ašis“. Beje, ši frazė (axis of evil), panaudota 2002 m. sausio 29 d. JAV prezidento George’o W. Busho kalboje ir skirta Iranui, Irakui bei Šiaurės Korėjai, buvo sukurta jo kalbų rašytojo Kanados žydo žurnalisto Davido J. Frumo (g. 1960). Iš pradžių jis buvo panaudojęs metaforą „neapykantos ašis“. Frazė tapo anekdotu, tiesa, mažiau juokingu nei Nasredino pasakojimai, tačiau pamokančiu.
Kaip liudija M. Abramavičiaus fotografija „Vienišas telefonas tyruose. Veikiantis“ (p. 156), stebuklų esama, nors jais dažniausiai niekas netiki.