Turiu priekaištą - dalyvavome konkurse ,,Rašom 2011" . Nors iš mūsų mokyklos niekas nelaimėjo, tačiau, manau, vien už tai, kad dalyvavo mokyklos mokiniai, o ir kai kurie mokinių tėveliai, buvo galima padėką mokyklai parašyti. Nusivylėme. Mokiniai klausia kaip sekėsi ar gal yra padėka už dalyvavimą? Deja. Todėl noro dalyvauti jau nėra. Žinoma, svarbu yra ne laimėti, o dalyvauti, bet padėkos nusipelnėme (Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija, Prienai)
Dėkojame dailyraščio iniciatoriams ir mecenatui gerb.p.Gintarui Steponavičiui už puikų sumanymą atkreipti dėmesį į rašyseną šiais kompiuterinio raštingumo laikais.Tas respublikinis dėmesys rašto kultūrai tik pastiprina mokytojų siekį išmokyti moksleivius kultūringai rašyti. Ir ne tik mokinius...Dėkojame dailyraščio organizatoriams ir mecenatams už prizą, skirtą Griškabūdžio vidurinės mokyklos kolektyvui dėl darbų gausos Stengėmės.. Pagarbiai-visų konkurso dalyvių vardu-lituanistė Danutė Skaisgirienė[šarka]
Lina
2011-02-20, 17:12
Tilžė ne Vilnius...Ar kartais po žodžio ,,Tilžė" kablelio nereikia???
Laba diena,
labai susidomejau siuo konkursu.Gal galetumete pasakyti kada dar bus toks suaugusiems?
Irena
Radvile
2011-02-17, 12:37
Tekstas 3–6 klasių moksleiviams
Aš dažnai pagalvoju, kas gi Tu esi, mano Tėvyne? Kodėl tavo vaikai tokie keisti, tokie savotiškai užsispyrę? Iš kur toji didelė pasipriešinimo jėga teka? Aš jaučiu, jog aš savo kraštą pamilsiu vis labiau ir labiau. Jeigu man šiandien kas pasiūlytų laisvę Amerikoj, aš nevažiuočiau. Geriau žūti čia garbingai kovojant, negu rankas sudėjus laukti kažko iš kažkur nukrintant. Pagaliau mūsų kraujas nenueis veltui. Mes turėsime teisę visiems žiūrėti tiesiai į akis, nes mes savo tėvynės neapleidom. Na, ir kas gi mus nugalės, jei mes nebijom, jeigu mes nugalėjome mirtį.
Bunkeryje visi miega. Tik aš vienas budžiu su savo nesibaigiančiomis svajonėmis. Mintys kaip paukščiai skraido, ir į krūtinę įsilieja karštos bangos...
Iš Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio
Tekstas 7–12 klasių moksleiviams ir studentams
Į mūsų sodybą partizanai užsukdavo dažnokai, ne vien pernakvodavo, bet kartais ir dienodavo, kaip jau čia sakiau, dėl gana patogios vietos, t. y. atviros erdvės iki Kalnujų kalvų, nuo kurių tik ir galėjo kas nors ateiti ar atvažiuoti. Toje pusėje pasirodžius įtartiniems žmonėms, partizanai niekieno nepastebėti mūsų miškeliais galėjo išeiti toli į pietus ar vakarus iki didesnių miškų. Beje, toje mūsų kaimo pusėje susirėmimų beveik ir nebuvo.
Atėjus žaliukams, motina tuoj šokdavo dangstyti langus, kad jokia švieselė pro juos neprasiskverbtų, kad jokiam kaimynui ar prašalaičiui negadintų akių. Kartais man tekdavo eiti į kiemą sargybon klausytis, ar kur nors tamsoje neloja šunys, ar kas nors nejuoduoja Palendrių kastinyje. Jei ne aš, tai kas nors kitas iš namiškių vis eidavo į kiemą pasidairyti.
Neretai partizanai būdavo pavargę, šlapi ir sušalę, kartais ir gerokai praalkę, bet pirmaisiais metais nebūdavo nusiminę ar pikti. Labiausiai man, vaikui, įstrigo tai, kad apšilę ir užvalgę, susitvarkę savo ginklus, imdavo dainuoti, dažnai iki išnaktų. Tas dainas girdėdavau ir eidamas sargybą kieme – saugojau jų dainas.
Marcelijus Martinaitis
Kruvini marškiniai
Tekstas suaugusiesiems
Tilžėje, dar teberūkstančioje po naktinio lėktuvų antskrydžio, turėdami apie valandą laiko, išėjome pasibastyti po miestą. Prie stoties – didelis judėjimas: kareiviai, visokio plauko pabėgėliai. Toliau – ramios, apytuštės gatvės: vos vienas kitas praeivis, lyg tai būtų normaliausia sekmadienio popietė tokio dydžio provincijos mieste. Kuklūs, bet nepaprastai švarūs namai su pelargonijų vazonėliais palangėse, klevo lapų prikritęs fontano baseinas aikštėje priešais kažkokį pastatą.
Ir man staiga užėjo graudus noras sušukti: lietuvi, nusiimk kepurę Tilžėje! Paliesk kakta jos, mirštančios, gatvių grindinį! Susikaupk jos agonijos dieną! Tavo Lugdunum žiūri mirčiai į akis!
Tilžė ne Vilnius, buvo pirmas miestas, neišdildomai įsirėžęs mano sąmonėje. Kone visos vaikystės knygos buvo pažymėtos šio miesto vardu. Ir aš vos ne vos išsilaikiau nepravirkęs.
Iš Alfonso Nykos-Niliūno dienoraščio