Įprasta geriausių įmonių biurus „užsklęsti“ spindinčiuose stikliniuose dangoraižiuose. Tačiau pasaulyje yra darboviečių, kurios išsitenka ir „žemiškesnėse“ erdvėse, kartu primindamos tikras darboholikų buveines.
Dalis įmonių darbuotojų motyvaciją kelia kone ištaigingiausiuose rūmuose, didingose pilyse, piramidėse, šventyklose, bunkeriuose ar net požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, rašo „Spiegel Karriere“.
Pigesnių patalpų verslui miesto centre nei rado Thomas Gottwaldas vargu ar berastumėte. Reklamos menininkas Vokietijos Šlesvigo – Holšteino žemės mieste Ahrensburge ieškojo vietos su patogia susisiekimo sistema, patalpomis dideliems reklaminiams skydams laikyti ir stovėjimo aikštele įmonės transportui. Jis išsirinko vietą, kurioje kažin ar kas savo noru sutiktų gyventi – garažą.
Keista, tačiau tik ne savininkui, kuris išsinuomojo šį pastatą, įrengė pertvaras, sudėjo laminatą, viską izoliavo ir išvedžiojo elektrą. Biuras – dirbtuvės veikia jau kelerius metus ir „galo“ nejaučia. Blogas kvapas? Kur ten… kitaip nei komercinės paskirties patalpos, kiekvienas šio garažo aukštas turi vėdinimo angas, tad jame visada gaivu.
Neįprasta vieta, unikali architektūra ir efektyvi reklama – tai idėjos, kuriomis remiasi ne tik didelės kompanijos, į biurus galinčios investuoti ne vieną milijoną litų. Pigesnių variantų, kurie ne ką mažiau gali atkreipti klientų dėmesį yra ir daugiau.
Gyventi pilyje buvo Nicolay Mauszo svajonė. Meklenburgo regiono Quasselio pilyje jo lūkesčiai iš dalies išsipildė. Čia įkurta jo įmonė „Flying Dog Software“, užsiimanti įmonėms skirtos programinės įrangos ir turinio valdymo sistemų kūrimu.
N. Mauszas su 5 darbuotojais į renovuoti būtiną pastatą atsikėlė dar 1997 metais. Neogotikinis Tudoro stiliaus dvaras pastatytas dar 1857 m.
Kartu su tėvais įgytą pastatą savininkas pavertė ne tik darbo vieta, bet ir gyvenamuoju būstu, kuris pagaliau vėl suspindėjo kunigaikščių laikų didybe. Dabar pilies prieigas puošia didžiulis sodas ir fontanas. N. Mauszas neslepia didingą pastatą išnaudojantis ir savireklamos tikslais, tačiau neslėpė susiduriantis su DSL interneto trūkumu.
Neprasčiau už šią įsikūrusi ir kita programinės įrangos gamintoja. 2006 metais Christianas Mauve įsigijo Esene stovintį Steelerio vandens bokštą. Kadaise čia buvo saugoma milijonas litrų vandens, o dabar glaudžiasi 20 kompanijos „Mauve Mailorder Software“ darbuotojų.
„IT srityje technologijos pasensta per 5 metus, – teigia N. Mauve. – Šis bokštas jau skaičiuoja daugiau kaip 110 metų ir turi nepaprastai daug esybės – sienos siekia pusantro metro storį. Tai puiki priešingybė tam, kas vystosi itin sparčiai, ir tam, kas tvaru“.
Bokštas atsiėjo nepigiai – apie milijoną eurų. Pasak savininko ši investicija atsipirko su kaupu – prisidėjo prie įvaizdžio kūrimo. O ir sėdėti tokiame statinyje atrodo neįtikėtina. N. Mauve sako nusprendęs pas klientus nesilankyti, o kviesti juos į bokštą. Atvykę čia stebisi, kad tokioje erdvėje įmanoma rengti produkcijos pristatymus.
Savininkas teigė, kad darbuotojai pas klientus vykstantys tik jei to išskirtinai prašoma. Esą kolektyvo nariai čia tampa dar geresniais žmonėmis ir dirba noriau, nei kokiame nors beveidžiame naujos statybos dangoraižyje. Bokšto vidų saulė įkaitina iki 18-23 laipsnių.
Pastatas su karine praeitimi, Hamburgo žiniasklaidos bunkeris su neperšaunamais bokštais tapo kūrybos įmonių ir dviejų klubų užuovėja. 3,5 metro storio gelžbetonio sienos apsaugo nuo bet kokio garso. Po karo bunkeriai turėjo būti susprogdinti, tačiau pasirodė esą kiek per stiprūs.
Filmų postgamybos bendrovės „Dock11“ direktorius Manu Luebke tikina, kad iš pirmo žvilgsnio slegianti pastato architektūra turi pliusų. Esą didžiules aukštomis lubomis sales, ir dar be pertvarų, galima būtų rasti toli už miesto. O čia pati Hamburgo širdis – „Šventosios Dvasios laukai“ (Heiligengeistfeld). M. Luebke su kolegomis įsikūręs bunkerio viršūnėje, kur sienų aukštis siekia 6 metrus.
Čia veikia 160 kvadratinių metrų nuomos studija, neturinti jokių pertvarų. Ir nors biuro patalpos nedidelės, čia puiki vieta su vaizdu į miesto didybę – Hamburgo Domo šventę, Šv. Pauliaus stadioną, Šv. Michaelio katedrą, uostą ir ten stovinčius kranus. Dar vienas M. Manu Luebks pastebėjimas – ši pastogė teikia „puikų saugumo jausmą“.
Namas su savo istorija nebūtinai turi būti senas. Net ir tuomet, kai jo architektūra atkartoja senovės laikų linijas. Prieš 6 metus į tokias „jaunatviškas“ piramides Lennestadte (Šiaurės Reinas-Vestfalija) persikėlė kompanija „Rayonex“. Dar prieš atidarymą piramidės susilaukė daugybės vertinimų ir sugebėjo „susižerti“ ne vieną apdovanojimą už architektūrinius sprendimus. „Rayonex“ gamina alternatyvios medicinos biorezonansinius prietaisus, ir šiuo metu yra įsikūrusi trijose iš 7-ių piramidžių, kurių aukštis siekia iki 20 metrų. Piramidėse taip pat glaudžiasi mokslo ir galvosūkių parkas „Galileo“.
„Po statybų baigimo 2005 m., vidutinis sergamumo lygis sumažėjo 1,3 proc. ir šiuo metu yra paties žemiausio lygio“, – konstatavo kompanijos vadovas Dietmaras Heimesas pridurdamas, kad piramidėje darbuotojai labai patogiai jaučiasi“.
Tik iš tolo šie statiniai primena faraonų laikų didybę. Jie išsiskiria daugybės modernių technologijų panaudojimu ir labai mažais elektros energijos sunaudojimo kaštais. Už šildymą ir karštą vandenį per metus bendrovėms tenka pakloti vos šiek tiek daugiau kaip 1000 eurų. Ir kitaip nei aklinos Egipto piramidės šios europietiškosios turi įstatytus langus.
Kompanija „3D Culture“ ne tik įsikūrusi egzotiškos architektūros pastate, bet ir kuria didelio formato figūras, skulptūras ir statulas iš pačių įvairiausių medžiagų. Baltųjų vynuogių plantacijų apsuptyje tarp Reingau, Vysbadeno ir Riudesheimo slepiasi birmietiško stiliaus šventykla.
Tikroji šventykla Birmoje sudegė dar XIX amžiuje, tačiau vėliau vietoj jos iškilo dvi. Viena „išdygo“ gimtinėje, kita kaip Mianmaro vyriausybės dovana atiteko Vokietijos gamintojui, prisidėjusiam prie šios Azijos valstybės industrializacijos.
2000 m. Peteris Brunsbachas perėmė 8-ame dešimtmetyje pastatytą šventyklą ir joje įkūrė tradicinės kinų medicinos sveikatos centrą. Galiausiai jam šovė mintis gaminti skulptūras – trimates įvairiausių mastelių žmonių ir objektų figūras.
Dalį kitų neįprastų biurų pamatysite žemiau esančioje nuotraukų galerijoje.
Laikas.lt
Nuotraukos: Spiegel.de arch.
