Mintys apie Japoniją, nepaisant neseniai įvykusios katastrofos, dažnai nuteikia svajingai. Pagalvojus apie šią Azijos šalį, prieš akis iškyla besileidžianti saulė, mieli galvomis linkčiojantys japonai, žydintys sodai… Nereikia skristi tūkstančius kilometrų, kad pajustum Japonijos dvasią –užtenka pasukti link pajūrio.
Netoli Palangos (apie 20 km) buvęs gydytojas Šarūnas Kasmauskas jau ketvirti metai drauge su šeima ir savanoriais iš Japonijos kuria japonišką sodą. Ta vieta vadinama Muzikanto kalnu, kuriame, pasak kūrėjų, gausu energetinių vietų: „Tai aukščiausia vieta apylinkėse. Čia labai daug Dangaus. Čia kuria stiprūs žmonės.“
Šarūnas nuo 1992 m. dirbo vyriausiuoju Lietuvos karinio laivyno gydytoju. Nuo vaikystės sodą ar parką svajojęs turėti vyras, galiausiai suprato, kad atėjo laikas toms svajonėms išsipildyti. Iškeitęs mediko karjerą į japoniškos kultūros propaguotojo Lietuvoje kasdienybę, Šarūnas jaučiasi darantis tai, kas jam teikia malonumą.
.jpg)
Likimas Šarūną suvedė su mokytoju iš Japonijos – Hadžime Vatanabė. Šis žmogus, kaip ir jo tėvas bei senelis, visą gyvenimą kūrė tradicinius japoniškus sodus. Tad be jo žinios sode nėra padėtas nei vienas akmuo. O jų čia – apie 10 tūkst. tonų. Formuojant didžiausio Europoje – 16 hektarų – sodą, buvo naudojami vietiniai resursai ir, žinoma, augalai iš šiaurės Japonijos, kuriems nebaisios lietuviškos žiemos, tik gąsdina kiškiai, atklystantys iš greta esančio miško.
Sužavėjo Šarūno pasakojimas apie bendravimą su mokytoju Hadžime Vatanabė. Abu vyrai nemoka jokios bendros kalbos, išskyrus „žmonių“ kalbą. Visas sodas gimė tarsi susijungus skirtingų kultūrų nejaučiamiems ryšiams, kuomet nereikalingi žodžiai, patarimai, susitarimai ir kt. Mokytojas atvažiuoja į Lietuvą, kai nutirpsta sniegas ir išvažiuoja prasidėjus žiemai. Ir jis ne vienintelis, kuris atvyksta padėti Šarūnui ir jo šeimai toliau kurti japonišką sodą. „Norinčiųjų padirbėti savanoriais tikrai netrūksta ir jų vis atsiranda naujų. Žmonės atvažiuoja prie jūros ir užsuka pas mus pasidarbuoti sode.“
Greta japoniško sodo, kurio kūrimui, pasak Šarūno, pabaigos nėra ir nebus, įrengtas bonsai sodas, kur norintieji už tam tikrą auką gali įsigyti įvairiausių japoniškų augalų – nuo mažiausių krūmelių iki obelų, klevų ir pan.
Erdvėje tarp šių dviejų sodų stovi tradicinis arbatos namelis. Čia vyksta arbatos gėrimo ceremonijos,.JPG)
kurias veda savanorė iš Japonijos.
Įžengus į japonišką sodą, pasitinka sakuros. Pasodinti sakurą šiame sode gali kiekvienas norintysis, ir vėliau kartkartėmis atvažiuojant stebėti, kaip ji auga.
Taigi japonišką sodą kuriantis Šarūnas prie šio proceso prisidėti leidžia kiekvienam, kuriam ši idėja atrodo artima. Ir tai galima padaryti ne tik darbu, o tiesiog savo buvimu čia, vaikštant akmenimis grįstais takeliais ar medituojant, atsipalaiduojant tarp vaizdingų tvenkinių, juos jungiančių akmenimis čiurlenančių upelių su kaskadomis, krioklių ir tiltelių.
„Jei pabuvus čia, jus užvaldė geri jausmai, mes savo tikslą pasiekėme“, – sako sodo kūrėjai. O mes po savo apsilankymo galime į tai atsakyti teigiamai ir padėkoti už puikias emocijas.
Tekstas: Dovilės Raustytės
Nuotraukos: Rasos Barčaitės
.jpg)
Šis straipsnis publikuotas birželio mėnesio Laikas.lt žurnale, kurį galite rasti daugumoje kavinių arba čia. Kiti numerio straipsniai, kurie greitai pasirodys portale:
Miesto žmonės kaime: laisvas nuo vartojimo ir rytojaus
Japonija Lietuvoje – visai netoli jūros
Šiauliai: unikalus miestas, kuriame gimė rokas
Ramaus poilsio oazė Palangoje – svečių namai „Neonelė“
Kaunas: socialinių reklamų meka
Visi į „Žigulius“!