Nesvarbu, ar gyventojai nuomoja būstą Osle, Ciuriche ir Ženevoje, ar turi nuosavą, būdami šiuose miestuose jie tikrai jaučiasi brangiausiais pasaulio gyventojais.
Tokias išvadas priėmė trejus netus pokyčius pasaulyje stebėjęs Šveicarijos UBS bankas. 2009 m. pradėto ir kasmet atnaujinamo tyrimo „Kainos ir atlyginimai: perkamosios galios palyginimas pasaulyje“ (Preise und Löhne – Kaufkraft rund um die Welt) metu ekonomikos pokyčiai stebimi 73 pasaulio miestuose. Tyrimo duomenys nustatomi atsižvelgiant į 122 prekių ir paslaugų krepšelį, 122 su darbu, atlyginimu ir darbo laiku susiję klausimai paremti 14 profesijų duomenimis. Iš viso surinkta 30 tūkstančių anketinių duomenų.
Šių metų tyrimo ataskaitoje skelbiama, kad kainų atžvilgiu brangiausia gyventi yra Norvegijos sostinėje Osle, Šveicarijos miestuose Ciuriche ir Ženevoje. Kiek geriau šioje situacijoje Danijos sostinei Kopenhagai ir Švedijos sostinei Stokholmui.
veicarija, kaip ir Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas, nepriklauso Europos Sąjungai. Jos yra Europos Laisvos Prekybos Asociacijos ( ELPA) narės.
Londonas (Didžioji Britanija) pagal kainų ir paslaugų brangumą užima 15-ą, Dublinas (Airija) – 20-ą, Maskvą (Rusija) – 42-ą vietą. Pigiausiai už 122 prekes ir paslaugas mokėsite Delyje, Mumbajuje (Indija) ir Maniloje (Filipinai).
Vilniuje (60) gyventi pigiau nei Varšuvoje (Lenkija) (46), Šanchajuje (Kinija) (49), Prahoje (Čekija) (52), Rygoje (Latvija) (53) ar Taline (Estija) (56). Tačiau pagal brangumą Lietuvos sostinė lenkia Kijevą (Ukraina) (61), Meksiką (Meksika) (64).
Tyrimas parodė, kad dabar Jungtinių Valstijų miestuose gyventi pigiau nei ankstesniais metais. UBS vertinimu, didžiąja dalimi tam pasitarnavo JAV dolerio kurso kritimas kitų valiutų atžvilgiu.
Didžiausių algų sostinės – taip pat Ciurichas ir Ženeva. Jiedu šiemet į trečiąją vietą nustūmė Kopenhagą, 2009 m. tituluotą atlyginimo dydžio lydere. Visgi Danijos sostinėje po mokesčių valstybei gyventojo kišenėje liktų mažiau nei Osle ar Sidnėjuje (Australija). Šveicarijos priežastis – geresni šalies BVP rodikliai nei praėjusio tyrimo metu. Kopenhagoje šį augimą „sukramtė“ 2 metus augusi infliacija. Danijos ekonomikai įtakos turėjo ir euro nuosmukis. Tuo tarpu Šveicarijos frankas dabar išgyvena aukso amžių.
Londone (22) prieš mokesčius gyventojų gaunamas atlyginimas yra 20 vietoje, dydžiu panašus į gaunamą Majamyje (JAV) ir Vienoje (Austrija). Maskvoje (41) gaunamos algos lygis mažai skiriasi nuo Taipėjaus (Taivanas), Singapūro ir Honkongo.
Taline (46) darbo užmokesčio dydžiai beveik nesiskiria nuo Prahos, Varšuvos ir Stambulo (Turkija). Vilnius pagal šiuos rodiklius – tik 52 vietoje. Jame ne ką geriau nei Bratislavoje (Slovakija), Dohoje (Kataras), Bogotoje (Kolumbija) ar Rygoje (55).
Mažiausi prieš mokesčius atlyginimai – Nairobyje (Kenija), Maniloje, Mumbajuje.
Daugiausiai sau leisti gali Ciuricho, Sidnėjaus ir Liuksemburgo (Liuksemburgas), Majamio ir Los Andželo (JAV) gyventojai. Jų perkamoji galia didžiausia tuo atveju, jeigu jie pirktų savo šalyje pagamintus produktus ir vietoje teikiamas paslaugas.
Maskva pagal šį rodiklį užima 37-ą, Talinas – 43-ą, Praha – 46-ą, Varšuva – 52-ą vietas.
Vilniaus ir Rygos padėtis dar prastesnė – jie atitinkamai dalinasi 54 ir 57 vietomis. Šios Baltijos šalių sostinės rodikliais yra panašios į Santjagą (Čilė) ir Buenos Aires (Argentina). Kijevas pagal šiuos paskaičiavimus – 68-as.
Gal vertėtų ir nenusivilti… Savo šalyje pagaminto „tipiško prekių krepšelio“ beveik neįperka Meksiko, Manilos, Nairobio ir Džakartos (Indonezija) gyventojai.
Visus tyrimo duomenis rasite UBS internetiniame puslapyje.
Šie rodikliai dar ne kartą keisis. Valiutų kursai tai kyla, tai leidžiasi. JAV doleris neseniai buvo smukęs kaip niekad žemai, vis daugiau kritikos sulaukia euras. Šių metų rugpjūtį Šveicarijos frankas buvo pasiekęs neregėtas aukštumas, o dabar yra vėl kiek „palengvėjęs“.