Nė viena moteris nenori išgirsti diagnozės „krūties vėžys“, bet jei profilaktika nebūtų palikta savieigai, jei pasitikrinti atvyktų ne 15, o 70-80 proc. moterų, gydymo rezultatai būtų geresni, o mirtingumas mažesnis.
Ko reikia krūties vėžio kontrolei pagerinti, pasakoja Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytoja radiologė Rūta Briedienė.
Ar mūsų šalyje krūties vėžio profilaktika yra pakankama, kas nuveikta šioje srityje?
Profilaktiniai patikrinimai atliekami nuo 2005 metų. Norėdama gauti siuntimą profilaktinei mamografijai, moteris turi nuvykti pas šeimos gydytoją ar ginekologą. Turėdama siuntimą, ji registruojasi centre, kur atliekama profilaktinė mamografija. Po tyrimo atsakymai perduodami moterį siuntusiai gydymo įstaigai. Moters gydytojas paaiškina tyrimo rezultatus ir pataria, ką toliau daryti.
Patikros programoje dalyvauja 24 šalies centrai. Gaila, kad kasmet patikrinama vos 15 proc. tikslinės populiacijos, tai yra 50-69 metų amžiaus moterų. Kad mirtingumas nuo šios ligos sumažėtų, būtina per dvejus metus patikrinti 70-80 proc. moterų. Apmaudu, kad moterys nesirūpina savo sveikata, atlikti tyrimų jų atvyksta per mažai.
Mamogramas 50-69 metų amžiaus moterims reikia atlikti kas dveji metai, jei pakitimų nenustatoma. Juos diagnozavus, moterys gali būti kviečiamos papildomiems tyrimams, biopsijai arba mamografinei kontrolei po 6 mėnesių.
Ko reikia, kad krūties vėžio kontrolė gerėtų?
Mūsų šalyje pakanka geros įrangos profilaktinėms mamogramoms atlikti. Specializuotuose centruose ankstyva vėžio diagnostika iš tiesų yra labai aukšto lygio. Tačiau pas gydytojus mamologus atvyksta moterys, jau turinčios vienokių ar kitokių skundų, jau įtariančios, kad serga krūties vėžiu ar kitomis krūties ligomis.
Norint plėsti profilaktinės mamografijos paslaugas, reikia įsteigti programas kontroliuojantį centrą. Jis asmeniškai kviestų moteris į patikras, rinktų duomenis apie programoje dalyvaujančias moteris bei tyrimų rezultatus. Šis centras pasirūpintų moterimis, kurioms jau rasta įtartinų pakitimų.
Šis centras turėtų ruošti specialistus dirbti pagal šią programą – medicinos fizikus, radiologijos technologus, gydytojus radiologus, šeimos gydytojus, epidemiologus, patologus.
Visais įmanomais būdais reikia skatinti moteris tikrintis. Šioje srityje didžiulės svarbos turi „Nedelsk” projektas, žiniasklaidos dėmesys šiai problemai, šeimos gydytojų skatinimas atlikti mamogramas. Dukros, draugės, kaimynės taip pat turėtų paraginti pasitikrinti vyresnes moteris. Tyrimas yra nemokamas. Mes, onkologai, visuomet pabrėžiame, kad tik gerindami ankstyvąją diagnostiką galime tikėtis geresnių gydymo rezultatų.
Kokie krūties vėžio simptomai?
Jei jau juntami simptomai, tarkim, apčiuopiamas mazgas, matomas odos, spenelio įtraukimas, kraujingos išskyros iš spenelio – greičiausiai tai nebe ankstyvos stadijos vėžys. Profilaktinė patikra tuo ir svarbi, kad darant mamogramas nustatomi vos poros milimetrų pokyčiai, kurių moteris niekaip nejaučia. Nustatytas nulinės ar pirmos stadijos krūties vėžys gali būti sėkmingai išgydytas.
Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Kokia situacija Lietuvoje?
Mūsų šalyje kasmet diagnozuojama 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Sergamumas vis dėlto didėja, nors ir ne taip sparčiai, kaip kitose šalyse. Tačiau mirtingumo nuo šios ligos rodikliai nedidėja, jie išlieka stabilūs nuo 1990 metų. Geresniam sergančiųjų išgyvenamumui didžiulės įtakos turi ankstyvoji diagnostika. Jeigu moterys aktyviai tikrintųsi ir liga būtų nustatoma pradinės stadijos, šansą išgyventi turėtų iki 95 proc. moterų.
Spalio mėnuo visame pasaulyje yra skelbiamas kovos su krūties vėžio mėnesiu. Ši liga yra dažniausia onkologinė moterų liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių, JAV, Kanadoje, Australijoje. Krūties vėžiu gali susirgti viena iš devynių moterų.
Vilniaus universiteto Onkologijos institute vykusioje spaudos konferencijoje viešosios nuomonės ir rinkos tyrimo bendrovės ‘
„Spinter tyrimai” direktorius Ignas Zokas pristatė rugsėjo 12-19 d. surengtos visuomenės nuomonės apklausos rezultatus.
Iš jos aiškėja, kad Lietuvos gyventojai krūties vėžį vis dar laiko mirtina liga ir per mažai žino apie ją bei gydymą.
Daugiau nei trys ketvirtadaliai iš apklaustų 1007 gyventojų nuo 18 iki 75 metų linkę manyti, kad krūties vėžys yra agresyvi, greitai progresuojanti onkologinė liga. Net 41 proc. respondentų krūties vėžio diagnozę prilygina mirties nuosprendžiui. Taip dažniausiai mano 36-55 metų mažesnių Lietuvos miestų, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.
40 proc. apklaustųjų mano, kad jei krūties vėžys diagnozuotas vėlyvos stadijos, moteris išgyvena iki vienų metų. 25 proc. įsitikinę, kad 2-3 metus, 7 proc. teigė, kad 3-5 metus. Džiugu, kad dauguma – net 86 proc. – respondentų žino, jog diagnozuotas ankstyvos stadijos krūties vėžys gali būti visiškai išgydytas.
Iš gydymo būdų gyventojams geriausiai žinoma chemoterapija (52 proc.), chirurginis gydymas (45 proc.) ir radioterapija ( 9 proc.). Pavieniai apklausos dalyviai pabrėžė liaudies medicinos, homeopatijos, sveikos gyvensenos, psichologinės pagalbos svarbą. Tačiau beveik penktadalis gyventojų neįvardijo nė vieno galimo krūties vėžio gydymo būdo.
Daugiau apie vėžio gydymą žino išsilavinę, didesnes pajamas gaunantys asmenys ir didmiesčių gyventojai. Mažesnių miestelių ir kaimo vietovių gyventojai chemoterapiją laiko labiau sveikatą žalojančiu veiksniu, nei pats vėžys. Taip mano daugiau nei trečdalis respondentų.
Daugiau nei pusė tvirtino, kad susirgę šia liga sutiktų išbandyti naujausią, bet dar neregistruotą gydymą. Vieni dėl to, kad gautų pažangiausią gydymą, kiti – kad „neturėtų ką prarasti”. 17 proc. klinikiniuose tyrimuose nesutiktų dalyvauti, nes bijotų gydymo galimos žalos, o ne naudos.
Tyrimas parodė, kad mūsų šalyje vis dar gyva stereotipinė išankstinė nuomonė apie šią sunkią, bet vis labiau valdomą ligą. Visuomenė per mažai žino apie naujausius itin efektyvius medikamentinio gydymo būdus. Labai trūksta žinių apie optimizmą žadinančius klinikinius tyrimus.
Dėl mūsų šalyje pagerėjusios ankstyvosios diagnostikos I-II stadijos krūties vėžio diagnozuojama beveik 70 proc. Tai leidžia laukti geresnių gydymo rezultatų. Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovo pavaduotoja Giedrė Smailytė teigia, kad šiuo metu apie 70 proc. susirgusių moterų išgyvena 5 metus ir daugiau.
Onkologijos instituto Onkochirurgijos skyriaus vedėjas habilituotas daktaras Valerijus Ostapenka teigia, kad šiuolaikiniai radiologiniai vėžio diagnostikos būdai leidžia aptikti net kelių milimetrų vėžį. Jį ištyrus ir įvertinus kiekvieno konkretaus paciento ypatumus, skiriamas sudėtinis chirurginis, spindulinis ir medikamentinis gydymas.