Laura, o kaip tau pavyko tai isšgyventi?kaip pakelti skausma?kaip gyventi toliau?kiekviena diena sau kartoju, kad manes dar laukia graziu akimirku, kad dar tik ateityje sutiksiu ta kuris mane myles visa gyvenima...bet kartais buna dienu kai labai skauda ...kai atrodo nezinai ka daryti...juolab kad ta zmogu as mylejau ir tebemyliu iki siol (as autore).kaip sunku nustoti tiketis kad jis dar susivoks kad padare klaida....oj koks sunkus laikas kai atrodo gyvenimas stovi, niekas nevyksta...bet manau juk tereikia laiko viskam?

As ir turejau drauga, kuris po daugiau nei metu draugystes tiesiog viena diena dingo. Nebekele mob., neatsake i zinutes. Atrodo, kad taip pat susirado kita. Tuo metu labai reikejo to galutinio tasko padejimo, zinojimo, kad viskas baigta, supratimo, kodel taip ivyko. Ir nors mes nebuvome susituoke, labai gaila, kad yra tokiu nebrandziu, neatsakingu ir kitu negerbianciu zmoniu, kurie neprisiima jokios atsakomybes uz nieka.

Mano situacija lygiai tokia pati, tik maniškis su kita po 1 mėnesio pradėjo gyventi. Nu ir ką, padraugavo jie apie 1 metus ir grįžo pas mane. Nors ir vėl mes susitaikėme, bet šiuo metu esu 100 % įsitikinusi, kad tai ne mano žmogus. Jis koks buvo iki mūsų santuokos, toks ir liko dabar. Net sakyčiau dar blogesnis. Dabar jam visiškai vis vien kas ką sako, o apie ateitį nė negalvojat negalvoja nors metų 30 !

Manau, jeigu jau toks vyras, dziaukites, jog isejo dabar- kol jus dar jauna, neturite vaiku, neturite bendru paskolu( kaip dauguma jaunu seimu...)Jis gali apsigalvoti, kai praeis euforija su kita moterimi, ir grizti pas jus, bet tai gali buti iki kito isejimo...Tokiu vyru niekas nepakeicia- nei grazus namai, ar mazi vaikai, ar garuojantys pyragai rytais...
Laikas uzgydys visas zaizdas, jus dar busite laiminga su kitu , zymiai patikimesniu vyru. Dziaukites gyvenimu- jis duotas tik jums vienai! Sekmes.