Danija – kalėdinio šurmulio spąstuose

Jau trejus metus Sandra Sereikaitė gyvena ir studijuoja Danijos sostinėje – Kopenhagoje. Laikas.lt ji jau pasidalino mintimis apie danų kultūrą ir ateities planus, o šįkart pasakoja apie Kalėdas Danijoje.

Nors lapkričio mėnuo dar net neįpusėjo, danai jau gyvena pakiliomis nuotaikomis ir pradeda ruoštis Šv. Kalėdoms. Skamba keistokai, kad net neiškritus primąjam sniegui, žmonės perka dovanas, puošia miestų gatves, parduotuvių vitrinas, o įprastines prekes keičia eglučių papuošimai.

Pasižiūrėkime iš arčiau į skandinavų tradicijas belaukiant didžiųjų metų švenčių.

Alaus entuziastų šventė

Oficialiai šventinis šurmulys pradedamas pirmąjį lapkričio penktadienį, dar žinomą kaip J-Dag (liet. J-Diena) arba ØJ-Dag (liet. Alaus entuziastų diena). Istorija prasidėjo dar 1900 m., kuomet „Tuborg“ alaus darykla pirmą kartą pristatė kalėdinį alų. Iki šių dienų išlaikyta kasmetinė tradicija jau spėjo virsti didžiule šalies švente.

Dienos pavadinimas kilo iš žodžio Jule (liet. Kalėdos) sutrumpinimo. Laikui bėgant ji buvo pradėta vadinti taip pat ir sniego iškritimo arba pūgos diena, kadangi tam tikru laikotarpiu alaus pristatymo dieną iškrisdavo pirmasis sniegas.

Kalėdinis alus ypatingas tuo, kad jo gali gauti tik tam tikru metų laiku, jis yra stipresnis nei įprastinis 4,6 proc., jo etiketes puošia nuotaikingi kalėdų seneliai su elniais. Kadangi norinčiųjų būti pirmuoju paragavusiu pristatomą alų netrūksta – skelbiamas aukcionas. Pirmasis bokalas alaus parduodamas už aukščiausią kainą. Prieš kelis metus jis buvo įvertintas net daugiau kaip 500 Lt.

J-Dag pradėjus plėstis, į šventę įsijungia ne tik miestelėnai, bet ir daugybė barų, naktinių klubų, kavinių ir netgi viešojo sektoriaus darbuotojai. Šį vakarą viešasis transportas veikia ištisą parą, o policijos pareigūnai draugiškai palydi per daug išgėrusius namo.

Draugystę puoselėjančios tradicijos

Sniegas, šeima, artumas – tai dažniausios asocijacijos kalbant apie Šv. Kalėdas. Julefrokost (liet. kalėdiniai pietūs) tai dar viena danams ypatinga proga, kuomet visi susėda prie bendro stalo.
Tradiciškai tai yra šeimos narių ir giminių susiburimas pirmomis Šv. Kalėdų dienomis. Tačiau jau keletą dešimtmečių tai tapo populiaru tiek tarp komercinių bendrovių, tiek ir draugų ratuose. Kadangi Julefrokost tapo savita žiemos švenčių dalimi, dėl laiko stygiaus jas organizuoti pradeda lapkričio mėnesį, o vėlyviausi pietūs būna sukviečiami ir sausį.

Patekus į tokį pasisėdėjimą, neapseisi neparagavęs daniškų patiekalų. Dažniausiai stalai būna nukrauti šaltais sumuštiniais, kukuliais, kiaulienos kepsniais, bulvių salotomis, o užsigerti vaišinama daniška degtine Saldžiajai vakaro daliai svečiams pasiūloma æbleskrive spurgos ir rødgrød med fløde uogų košė su kremu.

Tačiau ne pavalgyti danai susirenka per Julefrokost, bet gerai praleisti laiką kartu. Prisiminimų dalybos bei skandinaviškas humoras iki vėlumos nenutyla, o kitą rytą tikiesi daugiau nesulaukti pakvietimų pietums, nes daniška degtinė ne tau.

Metas, kai sparčiai tirpsta pinigai

Jau kuris laikas artėjant gruodžio pirmajai Lietuvos prekybos centruose galima atrasti advento kalendorių smaližiams. Dažniausiai taip lepinami mažyliai, kur kasdien atvėrę dienos langelį, jie randa plytelę šokolado, bet tik ne Danijoje!

Žinoma, čia taip pat gali įsigyti tokio tipo kalendorius, tačiau nuo lapkričio pirmųjų dienų į namus atkeliauja katalogai perpildyti įvairiausių pasiūlymų advento dovanoms. Pasirinkimo įvairovė prasideda nuo kosmetinių prekių parduotuvių iki knygynų ir elektroninių prekių žurnalų, kur gali rasti didelį skaičių pasiūlymų, tarp kurių įmanoma pačiam susirinkti būsimas dienos dovanas asmeniškai arba įsigyti jau paruoštus krepšius su gražiai įpakuotais siurprizais.

Nors tai ir kainuoja nemenkus pinigus, danai mėgsta pasilepinti nustebindami artimuosius tokiomis staigmenomis ir sakykite ką norite, toks dėmesys paglosto širdį ir nuteikia šventiškai belaukiant Šv. Kalėdų ryto.

Be kita ko, danai ne vieninteliai, kurie rengia kalėdinį turgų. Prasidedant pirmajam žiemos mėnesiui savaitgaliais miesto gatvėse išsirikiuoja masės spalvingų vagonėlių ir prekystalių, kur praeiviai gali nusipirkti simbolinių dovanėlių arba ypatingų delikatesų šventiniui stalui.

Julemarket organizuojami visuose didesniuose miesteliuose, o Kopenhagos širdyje įsikuria svetimšalių krautuvėlės. Juose apstu įvairiausio skonio karamelių, neįprastų vaisių bei daržovių, ypatigų mėsos suktinukų ir dešrų, gurmaniško sūrio tiesiai iš Olandijos ir, žinoma, pyragų, pyragėlių. Ten nuėjus gali išeiti sotus, vien nuo pardavėjų siūlomų vieno kąsnio užkandėlių.

Dauguma palieka turgelius nešini pilnais maišais gėrybių, paplonėjusiomis piniginėmis, bet švytinčiais veidais. Nors iki Šv. Kalėdų liko dar nemažai laiko, miestas jau dabar dūzgia nuo gatvėse šurmuliuojančių prekeivių. Vakarais centrinių gatvių puošmenos sužimba šiltomis, šventiškomis šviesomis, parduotuvių vitrinos virsta nuo ekstravagantiškų kalėdinių puošmenų, o gatvės muzikantai būreliais gieda giesmes. Supanti aplinka net ir didžiausią ciniką priverčia suminkštinti širdį ir leidžia pasinerti į artėjančių švenčių nuotaiką, tokia jau ta Danija!