NSO Lietuvoje: mes ne vieni?

Martynas Gedvila

Yra žmonių, kuriems nekyla jokių abejonių, – mes tikrai ne vieni Visatoje. Mus stebi, lanko, galbūt net naktimis pagrobia protingos būtybės iš kosmoso. O danguje nuolat sušmėžuojantys šviesuliai yra ateivių laivai… Tokiais dalykais tikinčių žmonių yra daugiau, nei gali pasirodyti – pakanka pasidomėti lietuviškais interneto tinklalapiais apie NSO.

1999 m. ufologas Lukas Devita ir lietuviško interneto pradininkas Jonas Skendelis įkūrė tinklalapį NSO.lt, skirtą įvairių neatpažintų objektų fiksavimui, mįslingų reiškinių Lietuvoje aptarimui. Kaip pasakoja L. Devita, jo laisvalaikio užsiėmimas – ufologija – yra ne tik dangaus stebėjimas, anomalijų ieškojimas, bet ir informacijos apžvalga, kaupimas, tyrinėjimas. Šiandien šioje srityje jau surinkta ypač daug tekstinės, vaizdinės ir kitokios medžiagos, ir viską galima rasti internete.

NSO.lt medžiagos taip pat gausu. Kaip pasakoja svetainės autoriai, žmonės jiems siunčia pasakojimus ir nuotraukas su įvairiausiais švytinčiais objektais – cigaro, kapsulės, žvaigždės, šešiakampio arba trikampio formos ir t. t. Jie neretai gauna medžiagos, kurioje NSO užfiksuoti netoli buvusių ar esamų karinių bazių, pavyzdžiui, Šiauliuose arba pajūryje. Dažnai pranešama apie trikampius objektus, skriejančius be garso, tačiau ypatingai manevringus.

NSO Lietuvoje, Gargždai. NSO.lt nuotr.

„Manau, kad dalis pranešimų apie ateivius tėra fantazijos, neidentifikuoti ar nežinomi gamtos reiškiniai arba įprastos skraidymo priemonės. Tačiau yra ir kita dalis, kuriai gali priklausyti ir tikrai nežinomų civilizacijų, ir paralelinių pasaulių ar paranormalių reiškinių apraiškos ir t. t.“, – savo požiūrį į tinklalapyje publikuojamą medžiagą dėstė jo administratorius J. Skendelis.

Paklaustas apie įdomesnes ateivių kilmės teorijas, J. Skendelis susiejo jas su astroarcheologija – mokslu, tiriančiu senovės žmonių požiūrį į dangų ir jo reiškinius, su tuo susijusius piešinius, raižinius uolose, mitus ir t. t. Bene visos civilizacijos yra kaip nors atvaizdavusios nežemiškas būtybes. Kolegai paantrino ir L. Devita, priminęs teoriją, teigiančią, kad ateiviai Žemėje apsilankė senovėje, o mes – bent iš dalies jų palikuonys. „Žmonijos ištakų vis vien reikėtų ieškoti kosmose. Teigiama, kad gyvybės vystymasis neturi pradžios ar pabaigos, o ištisos civilizacijos gali keliauti iš planetos į planetą“, – L. Devita pristatė paleovizitų teoriją, kurią XX a. septintajame dešimtmetyje išpopuliarino šveicaras E. von Danikenas.

NSO Lietuvoje – Telšiai. NSO.lt nuotr.

Jonas Skendelis, vieno pirmųjų lietuviškų elektroninių žurnalų „Vartiklis“ autorius, nesistebi, kad pasakojimai apie ateivius ar NSO visuomenėje ir mokslo pasaulyje sutinkami skeptiškai. „Arba ateiviai yra labai atsargūs ir tiria mus slapta, arba jie dar pas mus nepasirodė. O galbūt jie čia lankėsi gilioje senovėje. Daugiausia įrodymų galima rasti ieškant ateivių apsilankymo pėdsakų istorijos tėkmėje, bet juos interpretuoti galima nevienareikšmiškai“, – sakė J. Skendelis.

Nors, pasak NSO.lt administratoriaus, mūsų šalyje nėra organizuoto NSO stebėtojų judėjimo, o daugiau mėgėjiškos iniciatyvos, tai nereiškia, kad tarp pavienių pasakojimų nepasitaiko išties įsimintinų. Antai vienas NSO.lt lankytojas, pasivadinęs Inkognito, ypač smulkiai aprašė savo neva išgyventą pagrobimo istoriją, apsilankymą ateivių erdvėlaivyje ir planetoje p-3. Ateivių, sąmokslų, paranormalių reiškinių gerbėjams jo pasakojimas turėtų būti išties įdomus.

Šių dviejų entuziastų, L. Devitos ir J. Skendelio, pamėgta sritis nėra visiškai nepaisoma moksle. Vis dažnėja pranešimai apie planetas, kuriose esančios sąlygos primena Žemės, tad jose galėtų egzistuoti gyvybė. Visai neseniai atrasta planeta Kepler-22b, kuri sukasi aplink į Saulę panašią žvaigždę gyvybės atsiradimui palankiu atstumu. NSO.lt tinklalapio autoriai neatmeta galimybės, kad egzistuoja ir kitokios gyvybės formos, – kituose matavimuose arba apskritai mums nepažįstamo pavidalo.

NSO Lietuvoje, Vilnius, Antakalnis. NSO.lt nuotr.

NSO.lt publikuojamas turinys audrina vaizduotę: pasakojimai apie nežemiškas civilizacijas, paralelias visatas ir kitas mokslui iššūkį metančias teorijas kartais kelia juoką, o kartais verčia susimąstyti. Kiek mes iš tiesų žinome apie mus supantį pasaulį? „Visata per didelė, kad kas galėtų pagrįstai neigti kitų pasaulių buvimą. Būtų kaip tik kvailiau ir netgi baisiau manyti, kad esame joje vienui vieni. Kaip yra pastebėjęs žinomas astronomas ir astrobiologas Carlas Saganas, „Jei mes vieni Visatoje, tai nesuvokiamas erdvės eikvojimas“, – apie gyvybę kitose planetose samprotavo Lukas Devita.

Ištrauka iš vartotojo Inkognito pasakojimo tinklalapyje NSO.lt:

„Žemė [ateiviams] reikalinga kaip planeta su savo išvystyta infrastruktūra, nes ir robotus kažkas turi gaminti, juos reikia ir aptarnauti, remontuoti, – būtent tokį darbą ir dirba kasyklose pagrobtieji žmonės. Jiems yra aktuali demografinė problema, nes pas juos gyvenama vidutiniškai 600 metų (kai kurie sulaukia ir 1000), o tiek sulaukus jų moterys atrodo daug geriau nei mūsų trisdešimtmetė. Ir gyventi jie mėgsta lengvai ir patogiai. Tokios kaip p-3 planeta yra apgyvendinamos (užkrečiamos) panašia į žmonių rase (tai padaro robotizuoti fabrikai), ir paliekamos ramybėje, kol ta rasė murkdydamasi mėšle išvysto tokią planetą, sukuria visą jos infrastruktūrą, o paskui į ją ateinama kaip į bičių avilį ir paimama visa, kas geriausia. (…) Žemė [yra] viena iš penkių planetų, kurią stengiamasi kolonizuoti artimiausiu laiku. Mūsų žmonija – jų fabrikų vaisius, tad jie įsitikinę, jog turi teisę į mus, mat laiko savo daržu.”