Jau Vydūnas mus mokė negyventi materijos pasaulyje, nesureikšminti daiktų, drabužių, pinigų. Esame linkę(tiesa,nevisi) pasakoti,diskutuoti apie pirkinius,išpardavimus ir akcijas,tačiau pamirštame,jog laimė slypi visai ne čia. Nors kiekvienas žmogus laimę supranta skirtingai,tačiau nemanau,jog būsime laimingi turėdami 50 porų batų, brangiausius kvepalus, vardinius dizainerių drabužius, tačiau jausdami mylimo žmogaus išdavystę ar užpuolusią depresiją... Taigi, vis dar nepaminėjau,kas man teikia didžiausią džiaugsmą: mamos iškepta lazanija, draugiškas visų susėdimas prie stalo ir pasakojimai apie įvairius įvykius, kad ir kas tai bebūtų : mano nuopelnai mokykloje, močiutės pasakojimai apie Tarybinę valdžią, ar tėčio mašinos detalių surinkimo pamokymai. Mes esame šeima, kuri niekada nesureikšmino materijos,turtų troškimo, tačiau mylime vienas kitą ir,manau, tai yra svarbiausia. ;)