Būtų įdomu panagrinėti radikalius pareiškimus apie feminizmą. Kiek pasikeitė pasaulis nuo 1968, galbūt tai, kas tuomet autorei buvo radikalu, dabar mums yra visiškai priimtina ir normalu. Nesu feministė, jeigu gyvenu su 3 vyriškos lyties kambariokais, nemanau, kad tai jie turi nuleisti tualeto dangtį. Nesu ir šovinistė, bet kartais manau, kad moterys šiais laikais nori ir reikalauja per daug iš vyrų, pačios nieko nedarydamos (uždirbk, būk mielas, plauk indus, augink vaikus ir gėles, mylėk uošvius ir mano draugus, žiūrėdamas romantišką dramą kartu brauk ašarą ar bent jau galiai atsidusk ir t.t.t). O kada vyrui būt kitokiu vyru, tuo laukiniu senų laikų stuobriu sėlinančiu paskui žvėrį? :):) p.s. man dabar baisu pasidairius, kad vyrai moteriškėja, jų madoje atsiranda sijonai, aukštakulniai, makiažas ir pan, taigi gal tas feminizmas ir pernelyg išsikerojęs mūsų visuomenės sąmonėje? :(