Pirmadienį į grupės „Black Label Society“ koncertą nemokamai žygiuos Ligita ir Eglė:

Ligita: Sunkią muzika klausausi kokius 5metus.Pradėjo patikti,nes pradėjau įžvelgti tokioje muzikoje gilesnę prasmę. O ir geras rimtas leidžia smagiai pakratyti galvą.

Eglė: Sunkią muziką klausausi nuo tada kuomet pradėjau mąstyti nebe vaikiškai ir formuoti savo asmenybę.Nežinau ar paauglystėje tai tebuvo savotiška maištavimo forma,ar toks savęs išreiškimas,tačiau niekuomet nesigailėjau dėl to,kad klausausi sunkią muziką:) Budama paauglė supratau,kad tos dainos kurias klausosi dauguma žmonių man yra per daug paprastos,per daug lengvos bei neįdomios.Žinoma ne visos.Tikrai yra labai daug gerų ir pop bei kitokio stiliaus dainų.Tačiau dainos,kurias atlieka sunkiosios muzikos atstovai dažniausiai yra su mintim, gilia potekste arba tiesiog dainos,kurios verčia tavo kūną drebėti bei priimti dainą kaip kažką nežemiško.Būtent dėl šių priežaščių pamėgau bei pamilau šią muziką,su kuria kasdien gyvenu bei kuria kvėpuoju iki šiol.Ir dėkoju gyvenimui už progą girdėti,jausti bei suvokti tokį dalyka kaip muzika apskritai..Taip pat labai svarbus dalykas sunkios muzikos stiliuje yra tas ,kad ši muzika tikrai "veža",yra juk tiek daug visokiausių pakrapų.Lengvesnis metalas,sunkesnis,lyriškas,ritmingas.Kiekvienas atranda sau labiau tinkantį bei patinkantį.O aš labai mėgstu prisitaikyti.Pagal nuotaiką,emociją.O šiaip ,kadangi tikrai senokai buvau kažkokiame didesniame koncerte,todėl tikrai būtų labai smagu praleisti vakarą su Black Label Society,bei paklausyti geros muzikos!