Search Results for: "erotika kine"
Laikas.lt tęsia savo „Talentų banką“ ir šį kartą jums pristato dizainerį Denį Kuchtą, kurio darbai publikuojami ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žurnaluose. Turbūt nesuklysime parašydami, kad dizainerį labiausiai išgarsino jo kuriami marškinėliai, o galk tiksliau – labai erotiški marškinėliai. Galima diskutuoti, ar erotiniai motyvai yra greičiausias būdas „prasimušti“, tačiau diskusijos lieka diskusijos, o darbai – darbais. Juolab, kad Denio marškinėlius vilki ne tik fotografas Rokas Darulis, juos prisato ir užsienio spauda – žurnalai „Glamour“, FHM.
Šiuolaikiniame kine erotika kartkartėmis atlieka podukros vaidmenį – dažnai ji iškreipiama, hiperbolizuojama arba, atvirkščiai – neišbaigiama, sukuriant netikrumo įspūdį. Nepaisant visko, erotika kine neužleidžia pozicijų gašliam seksualumui, po paslapties skraiste slėpdama žadinantį smalsumą. Pristatome septynias seksualumu pulsuojančias skirtingų temų ir pobūdžių juostas.
Eksperimentinio repo grupės O2 iš Panevėžio nariai – švelnaus balso savininkė Darija Ra (Rita Darija Ramanaukaitė) ir reperis Doo pristato naują jųdviejų kūrinį „Mes kartu“, ir jam sukurtą vasarišką vaizdo klipą. Naujasis grupės lyderių muzikinis eksperimentas skirtas nepataisomiems romantikams, beprotiškai įsimylėjusiems ir kartais įprastoms taisyklėms nusižengiantiems žmonėms. Juk vasara puikus metas džiaugtis, šėlti ir pasinerti į meilės nuotykius.
Esame pripratę galvoti, kad erotinės fantazijos ir iškilūs santykiai gamtos duoti tik mums, žmonėms. O gyvūnijos pasaulyje viskas yra primityvus instinktų tenkinimas. Deja, klystame. Gyvūnijos pasaulio žinovai papasakojo apie kai kurių gyvūnų „seksualinio gyvenimo“ ypatumus.
Norite iš anksto sužinoti, kas laukia jūsų 2013 metais lovoje? Vienos nakties nuotykis, karštas meilės romanas ar didelė meilė? Kada sugebėsite pavergti kito širdį? Su kuo geriausiai seksis pasinerti į geismų verpetą? Didysis sekso horoskopas atsakys į visus šiuos klausimus.
Tikras menas, o tai, ką kuria šio ir kitų projektų autorius Povilas Vaitkevičius (PoPo) neabejotinai ir yra tikras, išjaustas, o kartu pakilęs virš pačio autoriaus menas. Taip buvo, yra ir bus.
Neigiamo požiūrio į netekėjusias merginas ar nevedusius vaikinus visuomenė pradėjo atsikratyti visai neseniai, bet įtartinų žvilgsnių į vienišius netrūksta ir šiandien. Kodėl šiuo metu jaunimas neskuba tuoktis, susilaukti vaikų ir priimti rimtesnių įsipareigojimų? Ar iš tiesų yra pamintos šeimos vertybės, o gal tai tik naujos kartos ir naujo gyvenimo modelis, kuriam priešintis nėra reikalo? Apie tai ir apie daugybę kitų dalykų kalbamės su televizijos laidų vedėju, žurnalistu bei rašytoju Algimantu Čekuoliu, kuris sako, jog senmergystė ir senbernystė – ne tragedija, o šių dienų realija.
Postringavimų, jog šiandien jaunimas pamina taip ilgai puoselėtas senolių vertybes, šiame straipsnyje nerasite. Drauge su A. Čekuoliu bandome į šių dienų realiją pažvelgti kiek kitu kampu ir paieškoti gana logiškų argumentų, kurie atsakytų į klausimą „Kodėl?“.
Baigėme arti žemę
Žurnalistas A. Čekuolis įsitikinęs, kad šeimos vizija skirtingomis istorinėmis epochomis keitėsi, tad nenuostabu, kad ji kinta ir šiandien. Rašytojas įsitikinęs, jog Lietuvoje yra stiprios tradicinės šeimos vertybės, tačiau laikui bėgant viskas keičiasi. Klausiate, kokie įsitvirtins nauji papročiai? A. Čekuolis atsako: „Žiūrime į praeities šeimą kaip į etaloną, bet gyvenimas labai pasikeitė. Ir jokiu būdu negalima sakyti, kad jis pasikeitė į blogąją pusę. Kaip jis pasikeitė? Visų pirma prasidėjo urbanizacija ir žmonės patraukė į miestus. Jau 50 proc. pasaulio žmonių gyvena miestuose ir tas procentas nuolatos didėja.“
Pasitelkdamas lyginamąją analizę bei istorines žinias, žurnalistas tvirtina, kad Lietuvoje šis procesas vyksta dviem etapais: iš kaimo į miestelius ir tik po to – į miestus. Tai, anot žurnalisto, normalus procesas, o tiems, kurie vis dar postringauja ir išgyvena svarstydami, kas melš karves, augins vištas, jis siūlo savęs paklausti: „Kada aš paskutinį kartą buvau alkanas, nes nebuvo maisto produktų?“ A. Čekuolis įsitikinęs, kad dabar tokios bėdos nėra ir negali būti, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus prasigeria ar kitaip nusigyvena.
„Žmonės keliasi į miestus, nes tik mieste galima uždirbti, o gyvendamas kaimo sodyboje, ką tu, žmogeli, uždirbsi. Na, nebent savo žemės turi užtektinai, o jeigu ne, tai tu – varguolis. Žmonėms keliantis į miestus, daug žemės lieka be šeimininko, o miestietis užima tik 3 proc. tos žemės, kurią užima sodietis, nes dažniausiai gyvena daugiaaukščiame name. Jeigu žmonėms pavyko per pastaruosius 10 metų patrigubinti saugomų teritorijų kiekį – tiek džiunglių, tiek kitų draustinių bei rezervatų, tai tik todėl, kad jos tapo niekieno. Bet juk nuo to badas nepadidėjo, netgi priešingai – sumažėjo. Lygiai toks pats procesas vyksta daug intymesnėje sferoje – šeimoje“, – pratęsia mintį A. Čekuolis.
Dramblienė visada eina pirma
Moteriai dabar nereikia rankomis skalbti upelyje – ji turi skalbimo mašiną. Vaikams auginti įsteigti lopšeliai-darželiai, kurie darosi vis modernesni, geresni. Moteris dėl to tampa daug laisvesnė, nes atkrinta daugybė buities problemų, todėl išnyksta tas pirmykštis būtinumas, kai vyrui ir moteriai reikėjo vienas kitam padėti buityje.
„Anksčiau žmona paklusniai tylėdavo prieš vyrą, nes suprasdavo, kad be jo ji yra bejėgė. Dabar ši situacija pasikeitė. Tiek vyras, tiek moteris – daugmaž vienodo statuso žmonės. Bet nebūtinai ir ne visada vyras yra dominuojantis. Šiuo metu dažna tendencija, kad moterys daug kur dominuoja, pvz. teisės, medicinos, švietimo ir žiniasklaidos sektoriuose. Moterų prigimtis tokia, kad jos turi būti lyderės. Kaip ir dramblių kaimenėje, nes dramblienė visada eina pirma, antys taip pat skrenda pirmos, o patinai iš paskos. O ką tai reiškia? Ogi kad tai yra natūralus reiškinys. Žmonės grįžta į pradinį būvį“, – svarstė A. Čekuolis.
Šiandien vyrų ir moterų santykiai kitokie, įsitikinęs A. Čekuolis. Su šypsena pašnekovas pripažįsta, jog vyrai nėra tokie reikalingi šiuolaikinėms moterims, kaip tai buvo kitados, ir priduria, jog nebent tik tam, kad būtų ką pabarti ar su kuo permiegoti.
Meilės „perdegimas“ ir dažnos skyrybos
Žurnalistas bei rašytojas A. Čekuolis tvirtina, jog egzistuoja toks reiškinys kaip ankstyvas meilės perdegimas. Anot jo, psichologai šį reiškinį skirsto į keletą etapų, tačiau jis yra įsitikinęs, kad po septynerių metų meilės nelieka. „Geriausiu atveju lieka draugystė, pagarba, vienas kito palaikymas, bet jei vyras viską prageria, tai koks jis rėmėjas? Jis – griovėjas. Jeigu vaikučių nėra ir nėra artumo, viskas dingsta. Tokiu atveju šeimos skiriasi“, – sako A. Čekuolis. Vyras prisimena ir taip dažnai šiuo metu eskaluojamus besiskiriančių šeimų statistikos rodiklius, kurie, pasak žurnalisto, būtų dar didesni, jei kas nors fiksuotų poras, kurios nėra įteisinusios santuokos, tačiau gyvena kaip šeima.
Kodėl tokia matematika? „Jeigu draugystė neužsimezgė, vaikų negimė, tai kitų saitų ta pora neturi. Ir štai tokios poros turi skirtis, tai natūralus reiškinys“, – įsitikinęs žurnalistas.
Be abejo, yra ir kitokių šeimos kūrimo pavyzdžių, kurių nepamiršta paminėti žurnalistas. Kitas šeimų kūrimo pavyzdys – Azijos šalys, tokios kaip Bangladešas, Indija, Šri Lanka, arabų pasaulis. Žurnalistas jau ne vienoje savo knygoje aptarinėjo santuokos ne iš meilės privalumus. „Tokiose šalyse, kuriose partnerį išrenka tėvai, o tai daro labai rūpestingai, besiskiriančių šeimų procentas labai mažas. Tėvai rinkdami partnerį savo vaikui žiūri, kad šis atitiktų socialinį statusą, išsilavinimą, vertybių skalę. Greičiausiai daugumai kyla klausimas, o kurgi meilė? Meilė bus, pradės susitikinėti, pradės miegoti kartu ir atsiras meilė. Po vedybų šitaip sujungti žmonės nepradeda visko iš karto, dar nemiega kartu, jie gerus pusę metų bando pažinti vienas kitą, vaikšto į kiną kartu ir panašiai. Šitaip suorganizuotų šeimų skyrybų skaičius – tik 1 procentas.“
Tiesa, pašnekovas pabrėžia, jog jis nesiūlo lietuviams imti pavyzdį iš Azijos šalių. „Aš nesiūlau versti žmones tuoktis – niekas nesutiks. Juk ir jūs nesutiktumėte, kad jus suporuotų kaip veislinį gyvulį“, – su šypsena kalbėjo A. Čekuolis.
Senbernis ir senmergė – baimės pasekmės?
Vis daugiau jaunų žmonių neskuba kurti šeimų ir prisiimti rimtesnių įsipareigojimų. To priežastis, anot A. Čekuolio, yra ta, kad vedybinio amžiaus jaunuoliai mato nuolat besiskiriančias poras ir supranta – ką jie darytų, to tipo šeimos, apie kurią visi kalba ir svajoja, jau nebėra. „Mūsų senolių šeimos modelio nėra ir negali būti, kaip negali būti senoviškos žemdirbystės. Jiems kemšama į galvą, kad reikia ieškoti būtent tokio arba tokios partnerės, o jie tokių neranda, todėl bijo tuoktis“, – apie vis dar galiojančius archajiškus stereotipus bei kiek kitokią šeimos modelio realybę pasakojo A. Čekuolis.
Pašnekovas įsitikinęs, jog požiūrį į šeimą keitė ne tik pasikeitęs gyvenimo ritmas Lietuvoje. „Manau, kad tam daugiausia įtakos turi tai, kad nėra ekonominio būtinumo kurti šeimą, bei baimė, kad ją sukūrus ji vis tiek iširs. Bet tai liečia daugiau vyriškąją giminę, nes ji tebėra ta, kuri siūlo tekėti, kaip ir prieš 100 metų. Tačiau verta pastebėti, kad vyrai kuo toliau, tuo labiau bijo ištarti šiuos žodžius“, – tvirtino pašnekovas.
Kontraceptinė piliulė ir jos įtaka
Kitas ne ką mažiau svarbus aspektas, kuris labai pakeitė archajiškus šeimos planavimo būdus – kontraceptinė piliulė. A. Čekuolis prisimena, jog po darbo Kanadoje jis buvo pakviestas į pionierių vadovių sąskrydį Giruliuose, kur jis papasakojo jaunoms merginoms apie kontraceptinę piliulę. „Kai pasakiau, kad jau atsirado piliulė ne tik prieš sueitį, bet ir po sueities, visos labai džiaugsmingai atsiduso“, – tvirtino žurnalistas.
Jeigu anksčiau moterys vyrus „pririšdavo“ pastodamos, tai ši piliulė, pasak A. Čekuolio, labai pakeitė vyrų ir moterų santykius. Šiais laikais moterį slegia protėvių paveldas bei požiūris, kad jeigu tu neišteki, vadinasi, esi netikusi, nedarbšti ar neturtinga, o gal ir pasileidusi. Tačiau A. Čekuolis tvirtina, kad jokiu būdu nereikia taip galvoti. Jis įsitikinęs, kad moteris greičiausiai nerado sau tinkamo. „Šiai kartai tenka gyventi pereinamuoju laikotarpiu. Senolių idealai dar galioja kaip idėja, bet jie nerealizuojami, o naujieji šeimos modelio idealai nepripažįstami. Kalbu apie laisvą šeimą, kuri nėra įteisinta oficialiai, bet gyvena kartu ir galbūt augina vaikus. Reikia suvokti žmonijos pasitraukimą iš kaimo į miestus, kontraceptinių piliulių atsiradimą, moterų lyderiavimą kaip normalius reiškinius ir nepulti į neviltį, jeigu nesukūrei šeimos. Visa tai reikia priimti kaip natūralų reiškinį. Juk neturime jokios stigmos kaktoje, kad nevedėme ar neištekėjome, juk kiekvienas gyvename taip, kaip norime“, – dalijo patarimus A. Čekuolis.
Kas yra meilė?
Savo knygose vis dažniau gvildenantis meilės, moters ir vyro tarpusavio santykių temas A. Čekuolis turi savo meilės teoriją. „Supratau, kad negalima meilės absoliutinti kaip vienintelio tikslo, vienintelio džiaugsmo. Yra įvairių meilės rūšių – darbui, vaikams. Meilė – tai draugystė plius erotika. Kai erotika baigiasi, lieka draugystė ir atvirkščiai“, – tikina A. Čekuolis, kuris priduria, kad jaunystėje žmogus neturi daug proto. „Jaunystėje mus valdo instinktai, hormonai ir tokie dalykai, kaip idealo ieškojimas. Ką reiškia meilė iš pirmo žvilgsnio? Kai žmogus suranda artimą veidą arba kvapą. Mes nežinome, kaip mes renkamės partnerius“, – kalba žurnalistas.
Rašytojas A. Čekuolis įsitikinęs, jog jauniems žmonėms reikia leisti gyvenimui tekėti sava vaga ir į gyvenimą žiūrėti paprasčiau, nei žiūrima iki šiol. Juk paniškas ieškojimas, sako vyras, dažniausiai nuveda ne ten.
Iš Milano kilęs dizaineris Andrea Maestri savo debiutine daiktų kolekcija MAESTRILAND nustebino ne vieną. Menininkas sugebėjo taikliai pasijuokti iš religinių, ikonografinių ir seksualinių stereotipų. Nesusilaikėme neparodę ir nepapasakoję apie Andrea kūrybą ir Jums.
„Kitų knygų” leidykla išleido „Gėlių Dievo motiną“ (Notre-Dame des Fleurs, 1943) – debiutinį kontroversiškojo prancūzų rašytojo, dramaturgo ir poeto Jeano Genet romaną, kurį Jeanas-Paulis Sartre’as pavadino „masturbacijos epu”, o Paulis Valéry, perskaitęs rankraštį, pasakė, kad tai genijaus kūrinys, tačiau jį reikia sudeginti.
„Gėlių Dievo motinoje“ poetiškai ir kartu šokiruojamai perteiktas Paryžiaus dugno gyvenimas. Daugelis romano veikėjų – visuomenės užribyje atsidūrę homoseksualai ir nusikaltėliai, tarp kurių tuo metu gyveno ir pats autorius. Romano regėjimai neatsiejami nuo seksualinių geidulių. Kiekvieno knygos veikėjo veiksmus lydi erotika ir seksualinė ekstazė, bet šie potyriai yra persmelkti vienatvės ir bejėgiškumo jausmo mirties akivaizdoje. Bejėgiškumo suvokimas palėpėje greta Montmartro kapinių gyvenantį transvestitą paverčia didžiąja Šventąja, o jo meilužį, giljotinuoti nuteisiamą jaunuolį, – ypatinga asmenybe vardu Gėlių Dievo Motina… Tai himnas vienatvei, pakylėjamai beveik iki religinio kulto.
Šį kūrinį J. Genet pradėjo rašyti 1942-aisiais, kada už vagystę iš knygyno (norėjo nukniaukti tuo metu niekam nežinomo M. Prousto tomelį) buvo įkalintas trims mėnesiams. 1943-aisiais „Gėlių Dievo Motina” buvo atspausdinta 350 egz. tiražu ir išdalyta Paryžiaus homoseksualams kaip erotinė literatūra. „Vieną sykį galėjau būti nuteistas iki gyvos galvos. Būčiau niekada nebeišėjęs iš kalėjimo. Taigi buvau įsitikinęs, kad mano knygų niekas neskaitys. Galėsiu pasakyti ką panorėjęs, nes nebus skaitytojų. Bet, pasirodo, skaitytojų atsirado“, – prisimena autorius.
J. Genet (1910–1986) – buvo radikalus individualistas, griežtai neigęs visuotinai priimtas visuomenės elgesio normas. Už grotų praleido keturiolika metų – daugiausia už vagystes. Būtų praleidęs ir daugiau, tačiau 1943 m. jį iš kalėjimo išgelbėjo Jeanas Cocteau, pareiškęs, kad J. Genet yra aukščiausios prabos moralistas ir naujasis Rimbaud. Paklaustas, kodėl vogdavo, J. Genet atsakė, kad tai lėmė dvi priežastys: „Viena tai alkis, tikras alkis – skrandis reikalavo maisto; kita – tai buvo žaidimas. Vogti smagu, daug smagiau nei atsakinėti į klausimus!“
Literatūroje J. Genet išgarsėjo kaip marginalizuoto vagių, žudikų, plėšikų, homoseksualų ir prostitučių pasaulio pasiuntinys. Savo romanuose ir dramose jis ne tik kvestionuoja įtvirtintas moralines normas, bet ir jas perkuria, suteikdamas galimybę kitomis akimis pažvelgti į mus supantį pasaulį. J. Genet kūriniuose išdavystė tampa aukščiausiu moraliniu aktu, o žmogžudystė – sekso prisodrinta dorovingumo grimasa.
Žymiausi J. Genet kūriniai: poezijos rinkinys „Mirtininkas“ (Le Condamné à mort, 1942), romanai „Gėlių Dievo motina“ (Notre-Dame des Fleurs, 1943), „Rožės stebuklas” (Miracle de la rose, 1946), „Laidotuvių iškilmės“ (Pompes funèbres, 1947), „Kerel“ (Querelle de Brest, 1947), „Vagies dienoraštis“ (Journal du Voleur, 1949), pjesės „Tarnaitės“ (Les Bonnes, 1947), „Aukštoji priežiūra“ (Haute surveillance, 1949).
Jean Genet. Gėlių Dievo motina: romanas. Iš prancūzų k. vertė Dainius Gintalas. K.: Kitos knygos, 2011.
Laikas.lt
REŽISIERIAI: Bigas Luna, Pedro Almodovar, Adrian Lyne, Bernardo Bertolucci Erotika Ispanija, JAV, Italija 1990–1997 S Tik suaugusiesiems skirta filmų programa,…