„Swedbank“ skaičiavimais, įsivedus eurą Lietuva turėtų tiesioginės naudos – kasmet sutaupydama 1 milijardą litų.
„Swedbank“ Markets tarnybos vadovo Tomo Andrejausko teigimu, dabar iš užsienio finansuojama bendra skola sudaro apie 43 mlrd. litų, o jai pritaikius 1,5 proc. šiuo metu Lietuvos mokamą rizikos premiją, būtų gaunama apie 700 milijonų litų. Kasmet dar esą sutaupytume apie 200-300 mln. Litų, nes neliktų euro ir lito konvertavimo kaštų, kuriuos patiria privatus ir viešasis sektorius.
„Augant Lietuvos užsienio skolai, euro įvedimo efektas būtų dar stipresnis“, – taip apie teigiamą Europos Sąjungos valiutos įvedimą trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė T. Andrejauskas, pridurdamas, kad 2014 metais šaliai įsivesti eurą gali sutrukdyti neigiama visuomenės ir politikų nuomonė dėl 2013 m. laukiamo Graikijos nemokumo.
Banko analitikas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad sunku būtų įsivaizduoti scenarijų, dėl kurio kiltų Graikijos nemokumas. Šios valstybės valdžios sektoriaus skola siekia 140 procentų, o po 2 metų turėtų išaugti iki 160-170 proc. Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekia 37,1 proc., ir beveik lygi Slovėnijos, Slovakijos ir Švedijos skolai.
Infliaciją nustatantį Mastrichto kriterijų vasarį daugiau už Graikiją (5 proc.)viršijo tik euro neįsivedusi Rumunija (6,5 proc.). T. Andrejausko teigimu, ES senbūvė vien palūkanoms mokėti dabar išleidžia 7-8 proc. BVP. Esą beveik nėra abejonių, kad šaliai bus paskelbtas nemokumas ir Graikija nurašys dalį skolų savo kreditoriams. Tai esą euro zonai ir pasitikėjimui juo neturėtų būti didelis sukrėtimas visai euro zonai ar pasitikėjimui euru.
Lietuvos infliacijos rodiklis – 1,8 proc. – toks pat kaip Italijos ir Prancūzijos, mažesnis už Suomijos, Portugalijos, Austrijos, ir nedaug atsilieka nuo Švedijos.
Valdžios sektoriaus biudžeto deficito – 3 proc. – per 2010 m. I-III ketvirčius iš 27-nių ES šalių neviršijo tik Suomija, Švedija, Liuksemburgas ir Estija. Lietuvos deficitas siekia 6,5 proc., tačiau yra ne ką didesnis eurą įsivedusios Belgijos, Olandijos, Ispanijos ir Slovėnijos.
Lenkijos zloto ir Švedijos kronos, T.Andrijausko teigimu, nereikėtų prilyginti litui. Šios valiutos nėra susietos su euru ir pastaruoju metu krito, patirdamos valiutos devalvaciją, bet ne tiesioginius nuostolius. Lietuva patyrė vidinę devalvaciją – per atlyginimų mažėjimą. Jei litas nebūtų susietas su euru, krizės laikotarpiu galėjo smukti trečdaliu, privačiam sektoriui atnešdamas 30 milijardų litų nuostolį per metus. Pastebėtina, kad Lenkijoje ir Švedijoje didžioji dalis paskolų paimtos vietine valiuta, tuo tarpu Lietuvoje – eurais – dėl mažesnių procentų.
Europos centrinis bankas (ECB) planuoja padidinti bazinių palūkanų normą, siekdamas suvaldyti infliaciją eurozonoje – 2011 m. pabaigoje puse proc. iki 1,75 proc., 2012 m. pabaigoje – iki 2,5 proc. Iki krizės palūkanos siekė 4 proc., tačiau artimiausius tris metus tokio didėjimo nesitikima. Tai esą turėtų paskatinti gyventojus ilgalaikes paskolas imti nacionaline valiuta – litais. T.Andrijausko teigimu, reiktų pasvarstyti apie ilgalaikių paskolų sutarčių keitimą įmonėms – pereinant prie fiksuoto mokėjimo. Būstų paskolų turėtojai turėtų pasvarstyti, ar verta mokėti tokį palūkanų vidurkį, jei paskola paimta 20 metų. Esą didžiausios palūkanos būna ekonominio pakilimo laikotarpiu ir krenta esant nuosmūkiui.
Markets tarnybos vadovo teigimu, išsprendęs Graikijos problemą euras bus kitoks – dar stipresnis ir patikimesnis. Tam esą reikia naujo, iki krizės nebuvusio euro modelio – su šalių savitarpio pagalbos mechanizmu, užtikrinta fiskaline drausme, vieninga skolos rinka bei stipriu ir integruotu Europos bankų sektoriumi.
