@ Shutterstock
Keliuose kone kasdien sutinkame sunkvežimius, tačiau retai kada pagalvojame, kad be šios rūšies transporto ekonomika tiesiog apmirtų. Didžioji dalis prekių parduotuvių lentynas pasiekia būtent sunkvežimiais, tolimųjų reisų vairuotojai gauna vienus didžiausių rinkoje atlyginimus, o šiuolaikiniai sunkvežimiai primena mažus viešbučių kambarėlius. O ką, be šių įprastų faktų, dar esate girdėję apie sunkvežimius?
1. Sunkvežimiai, riedantys Lietuvos ir JAV keliais, labai skiriasi. Taip yra ne tik dėl ilgesnių kelionių, bet ir dėl sunkesnių krovinių. Europoje, anot tarptautinės transporto biržos www.cargo.lt/ atstovų, daugiausiai registruota sunkvežimių su puspriekabėmis, o JAV – didžiųjų vilkikų, sveriančių per 36 tonas: jais pervežama apie 70 proc. krovinių. Šių gigantų šalyje yra beveik 2 mln. Jungtinėse Valstijose sunkvežimių vairuotojais dirba daugiau žmonių, nei Lietuvoje yra gyventojų – maždaug 3,2 mln.
2. Greičio ribojimai JAV taip pat skiriasi, palyginus su ribojimais Europos vairuotojams. Maksimalus greitis, kuriuo vilkikai gali riedėti ES keliais – 90 km/val. Vilkikų vairuotojai, vengdami elektroninių greičio ribotuvų, o su jais – ir baudų, dažniausiai greičio neviršija. O JAV vilkikų vairuotojai greitkeliais gali riedėti net 113–137 km/val. greičiu. Maksimalus limitas taikomas Teksaso valstijoje, tačiau tik nedidelėje kelio atkarpoje.
3. Australijos keliais važinėja tikri kelių gigantai, kur kas masyvesni ir ilgesni už JAV kelių galiūnus. Kengūrų žemyno keliuose dažnai galima pamatyti vilkikus su net 4-iomis priekabomis, o bendras vilkikų su kroviniu svoris perkopia net ir 130 tonų!
4. Vilkikai su kroviniu – mažiau pavojingi. Manoma, kad didžiausią pavojų keliuose sukelia vilkikai su kroviniu, tačiau viskas – atvirkščiai: visos saugos, elektronikos sistemos pritaikytos pakrautiems vilkikams, skiriasi ir jų valdymo charakteristikos, dėl to jie yra visiškai saugūs. Apskritai, elektronikos ir poilsio režimo stebėjimo sistemos ne tik palengvina sunkvežimių vairuotojų darbą, bet ir iki minimalaus sumažina incidentų keliuose kiekį.
5. Apskritai vilkikai yra vieni iš mažiausiai avarijų sukeliančių transporto priemonių. Skaičiuojama, kad į avarijas patenka vos apie 2,5 proc. vilkikų, o iš jų vilkikų vairuotojai 85 proc. atvejų būna nekalti. Juk saugiai pervežti krovinius – jų „duona“.
6. Didžiausi pasaulyje sunkvežimiai gaminami Baltarusijoje. Transporto gigantu laikomas baltarusiškasis Minsko apylinkėse gaminamas sunkvežimis-savivartis BelAZ-75710. Iš viso juo galima vežti daugiau nei 400 tonų smėlio, žvyro, žemių ir kitų birių žaliavų. Sunkvežimis yra dviašis, jis gali važiuoti iki 64 km/val. greičiu, tačiau taupumo sumetimais keliais rieda kur kas lėčiau.
7. Sunkvežimiai su garo varikliais. Maždaug iki praėjusio amžiaus vidurio dar buvo gaminami sunkvežimiai su garo varikliais, tačiau netrukus juos pakeitė transportas su vidaus degimo varikliais. Paskutiniai „garinių“ sunkvežimių egzemplioriai dar 1950-aisiais buvo pristatyti į Argentinos anglių kasyklas. Jose iš viso važinėjosi per šimtą sunkvežimių garo varikliais.
8. Garsioji „Scania“ pirmiausia gamino dviračius. Šiandien žinomiausi – „Scania“ gamintojo sunkvežimiai, tačiau 1891 m. įkurta švedų įmonė pirmiausia gamino ne sunkvežimius, bet dviračius. Apie šią veiklą liudija ir švedų korporacijos logotipas – dviračio žvaigždė, kurioje matyti grifono simbolis. Ir tik nuo XX a. įsibėgėjusi kompanija pradėjo gaminti automobilių detales, variklius, vėliau – automobilius ir galiausiai – sunkvežimius.
9. Egzistuoja ir skraidantys sunkvežimiai. Ar žinojote, kad vilkikų paskirtis – ne tik vietinis ir tarptautinis krovinių pervežimas, bet jie gali ir skraidyti ore? Tą įrodė Gineso rekordininkas G. Godfrey, vilkiku, tiesa, be krovinio, pakilęs net į 50,6 m aukštį.
10. Šiuolaikiniai sunkvežimiai – ne tik maži apartamentai, kuriuose galima rasti lovas, vaizdo ir garso įrangą ar mini virtuvėlę. Skaičiuojama, kad dabartiniai vilkikai yra itin ekologiški: šių dienų vilkikai išskiria apie 60 kartų mažiau teršalų, nei prieš 30 m. keliuose važinėję vilkikai.
