Donaldas Trumpas paskelbė, kad nuo vasario 1 d. įsigalios 10 proc. muito tarifas importui iš tokių šalių kaip Danija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Nyderlandai, Švedija ir Suomija. Tai – valstybės, nepritariančios jo planams dėl Grenlandijos.
Socialiniuose tinkluose JAV prezidentas atvirai susiejo muito tarifų įvedimą su sąlyga pritarti „visiškam“ Grenlandijos pardavimui Jungtinėms Valstijoms. Toks pareiškimas Europoje sulaukė aštrios kritikos ir buvo įvertintas kaip politinio spaudimo priemonė, kai prekyba naudojama kaip svertas.
Nauji muito tarifai – didžiulės išlaidos Europos koncernams
Sitaucija itin jautri automobilių sektoriui. Naujosios muitų priemonės gali reikšti tolesnę anksčiau JAV administracijos pradėtos eskalacijos tąsą – jau anksčiau buvo padidinti tarifai automobilių ir jų dalių importui.
2025 m. liepos mėnesį automobilių sektoriui, kaip ir daugeliui kitų sričių, muito tarifas buvo nustatytas 15 proc. lygiu. Šis sprendimas ypač smarkiai smogė Vokietijos įmonėms ir vienai didžiausių Europoje – automobilių pramonei.
Problemos mastas – milžiniškas. „Volkswagen“ apskaičiavo, kad vien 2025 m. papildomi muito mokesčiai gali kainuoti iki 5 mlrd. eurų. Nuostolius patiria ir „Mercedes“ bei „Porsche“, taip pat chemijos koncernas BASF.
Kaip pabrėžia pramonės analitikai, problema neapsiriboja tik paruoštais automobiliais. Muitai taikomi ir dalims bei komponentams, o tai stipriai trikdo tiekimo grandines. Pasaulinėje automobilių pramonėje, grindžiamoje tiksliai suderinta logistika, tokie sprendimai gali sukelti „domino efektą“ – nuo gamybos stabdymo iki investicijų perskirstymo į kitas rinkas.
Vokietijos automobilių pramonės asociacija (VDA) pabrėžia, kad nauji muitai reikš milžiniškas papildomas išlaidas Vokietijos ir kitų Europos automobilių gamintojams. Asociacijos prezidentė Hildegard Müller pareiškė, jog šiuo metu itin svarbi „protinga ir strategiška“ Europos Komisijos reakcija, koordinuota su visomis nuo muitų nukentėjusiomis šalimis.
Prekybos karo naštą galiausiai neša vartotojai
Apie galimas sugriežtintos muitų politikos pasekmes įspėja ir kiti Europos automobilių pramonės atstovai. Toliau keliant muito tarifus, įmonių gamybos ir logistikos kaštai neišvengiamai didės, o tai galiausiai atsispindės galutinėje produkto kainoje – už automobilius ir jų remontą brangiau mokės vartotojai.
Ekspertai primena, kad jau ankstesni muito tarifų pakėlimai lėmė sektoriaus nuostolius, eksporto sutrikimus ir privertė gamintojus peržiūrėti savo gamybos bei tiekimo strategijas Šiaurės Amerikos rinkai. Gamintojams teko svarstyti gamybos perkėlimą ar dalinį jos nukreipimą į kitus regionus, kad būtų galima sumažinti muito naštą.
Kritikai taip pat pabrėžia, kad prekybos priemonių naudojimas politiniams ginčams spręsti gali pakenkti ne tik einamajai prekybai, bet ir ilgalaikiams JAV bei Europos partnerystės santykiams. Dėl tokių sprendimų daugiausia nukenčia verslas ir galutiniai vartotojai: įmonės priverstos mažinti investicijas, optimizuoti gamybą ar net mažinti darbo vietų skaičių, o gyventojai susiduria su augančiomis kainomis ir siaurėjančiu pasirinkimu.
