Praėjusiais metais Kultūros ministerija kryptingai investavo į kultūros paveldo sektoriaus stiprinimą, siekdama ne tik išsaugoti paveldo vertybes, bet ir užtikrinti jų aktualumą šiuolaikinei visuomenei. Įgyvendinta dešimt projektų, kurie prisidėjo prie sektoriaus kompetencijų augimo, paveldo objektų priežiūros kokybės gerinimo ir kultūros paveldo prieinamumo visuomenei didinimo.
„Tikslines lėšas nukreipėme į kelias esmines kryptis: paveldo integraciją į ugdymo programas, specialistų ir restauratorių stiprinimą, tautinių mažumų paveldo išsaugojimą, prevencinę priežiūrą bei šio sektoriaus plėtrą. Tokiu kompleksiniu požiūriu siekiame, kad paveldo apsauga būtų ne fragmentiška, o nuosekli, apimanti ne tik fizinį išsaugojimą, bet ir būtinąsias žinias bei visuomenės įsitraukimą“, – sako kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Paveldas ugdymo procese
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendintame projekte „Kultūra atrakina: paveldo pažinimas mokytojams“ buvo surengti mokytojams skirti kompetencijų kėlimo kursai, padedantys integruoti žinias apie kultūros paveldą į jų dėstomas disciplinas. Kursai sulaukė didesnio nei planuota švietimo sistemos darbuotojų susidomėjimo – per trejus metus juose dalyvavo beveik 2000 mokytojų.
Lietuvos etnografijos muziejaus 2025 m. pradėtame projekte „Medinio pastato (sinagogos) demontavimo ir perkėlimo kursai bei perkėlimo metodikos sukūrimas“ siekiama perkelti medinę Kaltinėnų sinagogą Šilalės rajone į muziejaus ekspoziciją Rumšiškėse. Žydų bendruomenės palaikomas pastato perkėlimas leis išsaugoti prastos būklės istorinį objektą, reikšmingai papildys muziejuje esantį miestelio kompleksą svarbiu žydų kultūros paveldo liudijimu ir prisidės prie medžio restauravimo meistrų edukacijos.
2025 m., atliekant sinagogos išrinkimo ir surinkimo darbus, meistrai įgijo patirties dirbant su kultūros paveldo objektais – tokios kompetencijos reikalingos siekiant gauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą. Projekto pabaiga numatyta 2026 m. antroje pusėje.
Specialistų kvalifikacijos tobulinimas ir atestavimo sistema
Kultūros paveldo ekspertų asociacijos ir Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos organizuoti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursai 2025 m. sutraukė daugiau kaip 700 dalyvių. Jiems buvo sudaryta galimybė atsiskaityti už privalomą kvalifikacijos tobulinimą, kuris būtinas turint galiojantį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą.
Siekiant, kad kvalifikacijos tobulinimo sistema geriau atlieptų pačių specialistų lūkesčius ir jų įvardytus poreikius, Vilniaus universiteto vykdyto projekto „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo analizė ir tobulinimo koncepcija“ metu suformuluoti tolesni specialistų kvalifikacijos kėlimo modeliai.
Stipendijos trūkstamų specializacijų restauratoriams
Pažangos priemonės lėšomis finansuotos tikslinės stipendijos trūkstamų specializacijų kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių rengimui Vilniaus dailės akademijoje ir Kauno kolegijoje. Stipendijos skirtos metalo dirbinių, skulptūros, tekstilės ir meninių (medinių) baldų restauravimo specializacijų paskutiniųjų kursų studentams.
Šia finansine parama siekiama palengvinti restauratorių įsiliejimą į darbo rinką ir prisidėti prie ilgą laiką fiksuojamo šių specialistų trūkumo mažinimo.
Prevencinė paveldo priežiūra ir sklaida
Kultūros infrastruktūros centro įgyvendinto projekto „Apsaugok ir sutaupyk: paveldo prevencinė priežiūra“ (FIXUS Mobilis) metu pabrėžta, kad naujoje Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijoje didelis dėmesys skiriamas prevencinei priežiūrai. Dalis darbų, reikalingų paveldo objektų išsaugojimui, gali būti atliekama pačių objektų valdytojų, nereikalaujant papildomo derinimo.
2025 m. siekiant sustiprinti šiuos gebėjimus, parengti 7 nauji edukaciniai vaizdo įrašai, 14 vaizdo įrašų subtitruoti anglų kalba ir surengti 4 praktiniai mokymai paveldo objektuose. Skaičiuojama, kad projekto edukacinė medžiaga pasiekė 63 882 asmenų tikslinę auditoriją.
Kultūros keliai – kultūrinio turizmo stiprinimui
Kasmet nacionaliniu lygmeniu sertifikuojami kultūros keliai, o reikšmingiausioms iniciatyvoms skiriama tikslinė finansinė parama, padedanti kultūros keliams pradėti veiklą ir įsitvirtinti. 2025 m. dėmesys skirtas dviem projektams: Vilniaus dailės akademijos kuruotam projektui „Kultūros kelių aktualizavimas: Pilių ir dvarų kelias“ ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos vykdytam projektui „Kultūros kelių aktualizavimas: Justino Marcinkevičiaus kelias“.
Šie projektai atskleidžia, kokį apčiuopiamą postūmį kultūrinio turizmo populiarinimui gali suteikti nuosekli valstybės finansinė pagalba, net ir esant ribotam finansavimui.
