Reguliari ir laiku atliekama automobilio priežiūra padeda išvengti brangių bei sudėtingų gedimų. Deja, vairuotojai neretai numoja ranka į, atrodytų, nedidelius simptomus: užsidegusią „check engine“ lemputę, menkus skysčių nuotėkius ar pradėjusius cypti stabdžius. Vis dėlto būtent tokie signalai dažniausiai įspėja apie artėjančias rimtas problemas, kurių prevencija kainuoja gerokai mažiau nei vėlesnis remontas.
Paprasta taisyklė: smulkūs remontai padeda išvengti didelių gedimų. Pavyzdžiui, susidėvėjęs paskirstymo diržas yra susijęs su vandens siurblio darbu, nuo kurio priklauso variklio temperatūra. O ši lemia, ar variklis veiks optimaliomis sąlygomis. Iš pirmo žvilgsnio nereikšmingo mazgo ignoravimas greitai gali baigtis gerokai brangesnių detalių pažeidimais.
Ar galima važiuoti su užsidegusia „check engine“ lempute?
Šiuolaikiniuose automobiliuose įrengtos dešimtys jutiklių, stebinčių beveik viską – nuo alyvos slėgio iki išmetimo sistemos darbo. Užsidegusi įspėjamoji lemputė reiškia, kad automobilis siunčia aiškų signalą: „kažkas negerai“.
„„Check engine“ lemputė informuoja apie tam tikro mazgo gedimą arba neteisingus, nepatikimus duomenis, kuriuos valdymo blokas gauna iš jutiklių. Jei laiku pakeisime nedidelį, sugedusį elementą ar daviklį, dažnai išvengsime rimtesnio gedimo. Tačiau ignoruojant šią lemputę rizikuojama sugadinti brangias detales, tokias kaip kietųjų dalelių filtras (DPF) ar turbokompresorius. Be to, važiuojant su užsidegusia „check engine“ lempute, variklis dažnai nedirba optimaliu režimu, todėl pastebimai išauga eksploatacijos išlaidos“, – aiškina automobilių serviso savininkas.
„Check engine“ lemputė gali reikšti labai skirtingas problemas – nuo ne iki galo užsukto kuro bako dangtelio iki sugadinto katalizatoriaus. Vienintelis tikslus būdas nustatyti gedimą – kompiuterinė diagnostika. Nuskaitytas klaidos kodas parodo, kurioje sistemos vietoje slypi problema. Važinėjant su įjungta lempute, nedidelis sutrikimas gali pamažu virsti rimtu ir brangiu remontu. Dažniausiai diagnostika kainuoja apie 100–150 eurų, o tai gerokai mažiau nei galimi vėlesni nuostoliai.
Nedideli skysčių nuotėkiai gali byloti apie rimtą gedimą
Ryškiai žalsvas, oranžinis arba rožinis skystis po automobilio priekine dalimi dažniausiai rodo aušinimo skysčio nuotėkį. Aušinimo sistema dirba esant slėgiui, todėl net ir nedideli pratekėjimai mažina jos efektyvumą. Variklis gali pradėti dirbti aukštesnėje nei numatyta temperatūroje, o dėl to gali deformuotis metalinės detalės.
Serviso specialistai pabrėžia: automobilis, turintis net ir menkų aušinimo skysčio nuotėkių, vargu ar praeis techninę apžiūrą. Be to, ignoruojant skysčio trūkumą kyla rizika, kad variklis paprasčiausiai „užvirs“ ir bus rimtai pažeistas.
Tamsiai rudos arba juodos dėmės po automobiliu dažniausiai reiškia variklio alyvos nuotėkį. Iš pradžių tai gali būti tik vos pastebimas „prakaitavimas“, kuris ilgainiui didėja dėvintis tarpinėms ir sandarinimo elementams. Ilgai važinėjant su tokiu gedimu, alyvos lygis gali pavojingai sumažėti – tuomet be tinkamo tepimo lieka ir pats variklis, ir jo priedai, įskaitant brangų turbokompresorių. Pasekmė – sudėtingas ir brangus remontas.
Raudonos arba rožinės spalvos skystis po automobilio priekine dalimi dažnai rodo pavarų dėžės arba vairo stiprintuvo skysčio nuotėkį. Bet kuriuo atveju, nepaisant nuotėkio spalvos, pastebėjus skysčių dėmes po automobiliu, vertėtų kuo greičiau vykti į servisą, kad būtų nustatyta pratekėjimo vieta ir priežastis.
Vairo stiprintuvo skysčio nuotėkis ypač pavojingas. Jei stiprintuvas nustos veikti važiuojant, vairą staiga taps gerokai sunkiau pasukti. Tokia situacija posūkyje ar atliekant manevrą gali tapti tiesiogine avarijos rizika.
Stabdžių remontas: pigesnės kaladėlės, brangesni diskai
Stabdžių kaladėlės dėvisi kiekvieno stabdymo metu – tai normalus procesas. Tačiau svarbu prisiminti, kad stabdžių sistema susideda ne tik iš kaladėlių, bet ir iš diskų, suportų, žarnelių bei stabdžių skysčio. Visi šie komponentai reikalauja reguliarios patikros ir priežiūros.
Pasak patyrusių meistrų, jei važiuojama iki tol, kol kaladėlės visiškai susidėvi ir beveik nebelieka trinties sluoksnio, stabdant pradeda liestis metalas į metalą. Tuomet kyla pavojus, kad iš savo vietos išsistums suportų stūmokliai ir pradės tekėti stabdžių skystis. Be to, kokybiškos kaladėlės dėl porėtesnės struktūros paprastai stabdo efektyviau ir generuoja mažiau šilumos nei „plikas“ metalas. Todėl nusidėvėjusios kaladėlės ne tik blogina stabdymą, bet ir papildomai apkrauna visą sistemą.
Jei stabdant girdimas būdingas cypimas ar šaižus metalinis garsas, dažnai tai reiškia, kad kaladėlės jau pradėjo braižyti diskus. Ant diskų paviršiaus formuojasi grioveliai ir įbrėžimai, dėl kurių prastėja stabdymo kokybė. Tokiu atveju vien kaladėlių pakeisti nebeužtenka – tenka keisti ir stabdžių diskus, o tai yra gerokai brangiau.
Dėl šios priežasties kur kas pigiau reguliariai tikrinti stabdžių sistemos būklę ir laiku keisti kaladėles, nei laukti, kol prireiks kartu keisti diskus, suportus ar remontuoti visą stabdžių sistemą.
Smulkūs, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi gedimo požymiai – užsidegusi „check engine“ lemputė, pirmos dėmės po automobiliu ar neįprasti garsai stabdant – neturėtų būti ignoruojami. Laiku atlikti, palyginti nebrangūs remontai padeda išvengti didesnių išlaidų ir ilgo automobilio „poilsio“ servise. Rūpestingas požiūris į automobilio būklę – tai ne tik ekonomija, bet ir jūsų bei kitų eismo dalyvių saugumas.
