Šiaurės Afrikoje padarytas atradimas gali pakeisti vieną labiausiai įsitvirtinusių teorijų apie žmogaus ir artimiausių jo giminaičių kilmę. Mokslininkai pranešė Egipte aptikę maždaug 18 mln. metų senumo žmogbeždžionės fosilijų. Svarbiausia tai, kad radimvietė iki šiol nebuvo laikoma reikšminga šios grupės evoliucijai.
Fosilijos – apatinio žandikaulio fragmentas ir dantys – priskirtos naujai aprašytai rūšiai Masripithecus moghraensis. Jos buvo rastos Vadi Mogros (Wadi Moghra) regione Egipto šiaurėje ir datuojamos ankstyvuoju miocenu – maždaug 17–18 mln. metų laikotarpiu. Tyrėjų teigimu, tai pirmasis aiškus įrodymas, kad tuo metu šioje Afrikos dalyje gyveno žmogbeždžionės.
Iki šiol dominavo teorija, jog šiuolaikinių žmogbeždžionių – įskaitant ir žmones – protėviai daugiausia evoliucionavo Rytų Afrikoje. Toks požiūris susiformavo todėl, kad didžioji dalis žinomų fosilijų buvo rasta būtent šiame regione. Vis dėlto naujasis radinys verčia šį vaizdą permąstyti: galbūt svarbūs evoliucijos etapai vyko gerokai toliau į šiaurę, Afroarabijos regione.
Dantų ir žandikaulio sandaros analizė rodo, kad Masripithecus galėjo būti artimai susijęs su linija, iš kurios išsivystė visos šiuolaikinės žmogbeždžionės. Tai leidžia manyti, kad ši rūšis galėjo būti netoli paskutinio bendro protėvio, siejančio tiek didžiąsias beždžiones, tokias kaip šimpanzės ir gorilos, tiek mažesnes – pavyzdžiui, gibonus.
Galimos šio atradimo pasekmės tuo nesibaigia. Tyrėjai neatmeta, kad iki šiol turėtas evoliucijos vaizdas buvo tiesiog nepilnas, o fosilijų stoka Šiaurės Afrikoje galėjo būti nulemta ne šių gyvūnų nebuvimo, bet nepakankamų tyrimų. Nauji duomenys taip pat leidžia svarstyti, jog šiaurės rytų Afrikos ir Artimųjų Rytų regionas galėjo būti svarbus migracijos „mazgas“, iš kurio beždžionių protėviai plito tiek gilyn į Afriką, tiek į Euraziją, kur vėliau atsirado kitos evoliucinės linijos.
Vis dėlto ne visi mokslininkai linkę daryti toli siekiančias išvadas. Fosilijos yra fragmentiškos, todėl dalis tyrėjų pabrėžia, kad būtina daugiau radinių, kurie leistų galutinai patvirtinti naują hipotezę dėl žmogbeždžionių kilmės vietos. Nepaisant atsargumo, šis atradimas jau dabar laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių paleoantropologijoje.
Šaltiniai: „Science“, „Discover Magazine“.
