Laikas.lt
Gyčio Matiuko nuotr.
Tarptautinis Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ šiemet filmų ir renginių gausa ne tik džiugino ištikimus savo lankytojus, bet ir skaičiuoja naujus rekordus, kurių sulaukė pateikęs 249 filmus. „Mūsų partnerių, kūrėjų, komandos ir savanorių dėka šiemet pavyko ne tik įgyvendinti visus savo tikslus, bet ir teisėtai didžiuotis, kad „Kino pavasaris“ yra vienas svarbiausių kino festivalių Rytų Europoje, savo lygiu prilygstantis kitiems žinomiems tarptautiniams kino festivaliams“, – sako „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė.
Festivalyje apsilankė rekordinis skaičius žiūrovų – 99 798 – ketvirtadaliu daugiau nei 2013 metais. Šiemet, pirmąkart per 19 metų, festivalio filmai Vilniuje ir Kaune buvo rodomi tuo pačiu metu. Toks sprendimas buvo priimtas po gausaus lankytojų skaičiaus sulaukusių praėjusių metų „Kino pavasario“ seansų ir tai davė džiugius rezultatus – Kaune filmus aplankė 5 755 žiūrovai ir bilietų pardavimas išaugo 82 procentais.
Lankomiausi filmai ir mėgstamiausios programos
Šiais metais rodyti filmai „Glorija“ ir „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ tapo visų laikų lankomiausiais festivalio filmais. Solidžiai debiutavo nauja konkursinė programa „Baltijos žvilgsnis“, kurios flagmanu tapo Vilniuje vieną dieną viešėjusio ir geriausiu režisieriumi pripažinto Pawelo Pawlikowskio drama „Ida“.
„Ypač įkvepia sparčiai kylantis trumpametražių filmų lankomumas: vien tik į pagrindinę Trumpametražių filmų naktį susirinko 492 žiūrovai, o visi lietuviškų ir užsienietiškų trumpametražių filmų seansai sulaukė 5 244 kino mylėtojų (74 proc. daugiau negu pernai), – apibendrina „Kino pavasario“ programos sudarytojas Edvinas Pukšta. – Maloniai nustebino ilgiausio filmo „Norte. Istorijos pabaiga“ ažiotažas: net 663 festivalio žiūrovai ryžosi ateiti į 4 val. 10 min. trukmės seansą. Tai aiškiai įrodo, kad Lietuvos žiūrovai pageidauja matyti rimtą kiną.“
„Meeting point – Vilnius“ – pagrindinė kino industrijos profesionalų susitikimo vieta
Šiais metais tarptautinės kino industrijos konferencijos „Meeting point – Vilnius“ dėmesys buvo skiriamas filmų viešinimui ir rinkodarai, aptartas kino festivalių vaidmuo siekiant tarptautinės filmo sėkmės, pristatytos Lietuvos kino industrijos naujienos, apžvelgta Baltijos šalių kino rinka. Konferencijos metu įvyko naujausių regiono filmų bei dar kuriamų projektų pristatymai.
„Labai džiaugiuos, kad Lietuva pagaliau turi aukščiausios kokybės, europinio lygio kino industrijos renginį ir tai patvirtina visų užsienio ekspertų profesionalūs vertinimai bei noras kitais metais atvykti į Vilnių. Vilnius tapo karščiausiu ir pagrindiniu industrijos susitikimo tašku tarp Berlyno ir Kanų festivalio, – pasakoja „Kino pavasario“ vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška. – Visa tai yra 5 metų sunkaus ir kryptingo darbo vaisiai, kuriais, labai tikiuosi, pasinaudos Lietuvos bei Baltijos šalių kino kūrėjai. Užsienio svečiai buvo labai maloniai nustebinti naujų lietuviškų kino filmų bei vystomų projektų gausa ir kokybe. Dabar belieka laukti rezultatų. Tikiu, kad ne vienas lietuviškas filmas bus pristatytas Berlyno, Venecijos, San Sebastiano, Maskvos ir kituose A klasės festivaliuose.“
Penktojoje tarptautinėje kino industrijos konferencijoje iš viso dalyvavo virš 200 kino industrijos profesionalų iš 30 šalių. Tris dienas vykusios konferencijos metu ne tik klausėsi paskaitų, dalinosi patirtimis, bet ir buvo pakviesti susipažinti su kino kūrimo galimybėmis Vilniuje ir Kaune.
Įspūdingas lietuviškų filmų maratonas
„Kasmet atrandame naujų pavardžių, plečiame lietuvišką programą geografiškai, ji tampa vis egzotiškesnė ir universalesnė, laužanti stereotipus. Šiemet festivalio papildomų seansų maratoną uždarėme su žiūroviškiausiu lietuvišku filmu „Nematomas frontas“, o atgarsiai apie festivalio atmosferą iš vietos bei užsienio lietuvių netyla iki šiandien. Manau, kad „Kino pavasaris“ tampa vis svaresne platforma idėjų realizavimui, profesinėms pažintims ir požiūrio į lietuvišką kiną keitimui iš esmės“, – teigia „Kino pavasario“ lietuviškų filmų programos sudarytoja Justė Zavišaitė.
Festivalis pristatė itin gausią lietuviško kino programą – net 42 filmus, kurių kiekvienas buvo vertas žiūrovų dėmesio. „Kino pavasario“ lankytojai išvydo jau spėjusius išgarsėti ir dar tik laukiamus premjerinius, pilnametražius ir trumpametražius, vaidybinius ir dokumentinius, garsių ir debiutuojančių kino kūrėjų darbus. Trijų programų – „Lietuvių filmai. Premjeros“, „Lietuvių filmai“ ir „Lietuviai svetur“ – filmai ne kartą maloniai nustebino ir atskleidė, koks yra šiandieninis lietuvių kuriamas kinas.
Festivalio organizatoriai jau ruošiasi 20-tajam, jubiliejiniam, festivaliui, kuris vyks 2015 m. kovo 19–balandžio 2 d. „2015 metais tikimės ne tik parinkti įsimintinų filmų, pakviesti kūrėjų iš viso pasaulio, bet ir sukurti dar didesnę kino šventę Vilniuje ir Kaune“, – sako festivalio „Kino pavasaris“ vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška.
