Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukraina sulaukė itin reikšmingos finansinės ir politinės paramos iš Europos Sąjungos bei jos valstybių narių. Kaip Kyjive vykusiame neoficialiame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje pabrėžė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko, bendra pagalbos suma jau viršijo 193 mlrd. eurų.
Pasak jos, ši parama tapo vienu svarbiausių veiksnių, leidusių Ukrainai išlaikyti valstybės funkcionavimą itin sudėtingomis karo sąlygomis. Lėšos padėjo ne tik finansuoti gynybą ir užtikrinti pagrindinių institucijų veiklą, bet ir tęsti reformas, kurios yra būtinos šalies integracijai į Europos Sąjungą.
Ministrė pirmininkė taip pat išreiškė padėką partneriams už nuoseklų palaikymą, akcentuodama, kad be tokios apimties pagalbos Ukraina susidurtų su dar didesniais iššūkiais tiek saugumo, tiek ekonomikos srityse. Kartu ji pabrėžė, jog šiuo metu itin svarbu užtikrinti nenutrūkstamą finansinių priemonių prieinamumą.
Vienas iš aktualiausių klausimų, kurį išskyrė J. Svyrydenko, yra būtinybė kuo greičiau atblokuoti suplanuotas Europos Sąjungos paskolas. Anot jos, tai tiesiogiai susiję su šalies gebėjimu planuoti gynybą, stiprinti atsparumą ir reaguoti į nuolatines saugumo grėsmes.
Kalbėdama apie Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą, ji pažymėjo, kad šalis jau gavo galutinius vertinimo kriterijus įvairiose srityse ir šiuo metu juos sistemingai įtraukia į nacionalinę teisės aktų suderinimo programą. Ši programa artimiausiu metu turėtų būti patvirtinta, o jos įgyvendinimas taps dar vienu svarbiu žingsniu stojimo procese.
Be finansinių ir politinių aspektų, daug dėmesio skiriama ir energetikos sektoriui. Ukraina, turinti unikalią patirtį veikiant ekstremaliomis sąlygomis, jau pradėjo ruoštis artėjančiam šildymo sezonui. Šalyje vyksta energetikos sistemos pertvarka, orientuota į didesnį atsparumą ir gebėjimą veikti net esant nuolatiniams išpuoliams.
Energetika išskiriama kaip viena svarbiausių bendradarbiavimo sričių su Europos partneriais. Siekiama ne tik užtikrinti stabilų energijos tiekimą, bet ir stiprinti bendrą regioninį saugumą bei energetinį savarankiškumą.
Tuo metu Europos Sąjungos pusė taip pat akcentuoja abipusių įsipareigojimų svarbą. ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas pabrėžė, kad tiek Kyjivas, tiek Briuselis turi nuosekliai laikytis sutartų žingsnių Ukrainos integracijos procese.
Visa ši situacija rodo, kad parama Ukrainai išlieka ne tik finansinis klausimas, bet ir strateginis sprendimas, turintis ilgalaikę reikšmę viso regiono saugumui bei politinei ateičiai.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
