Paprastas smegenų lavinimo pratimas gali sumažinti demencijos riziką net 25 proc., rodo naujas tyrimas. Vis dėlto nepriklausomi mokslininkai ragina šiuos rezultatus vertinti atsargiai.
Šiuo metu sukurta daugybė smegenų lavinimo žaidimų ir programėlių, žadančių padėti išvengti pažintinių (kognityvinių) gebėjimų silpnėjimo. Tačiau iki šiol trūko aukštos kokybės, ilgalaikių tyrimų, patikimai įrodančių jų veiksmingumą.
Naujasis darbas yra atsitiktinių imčių kontroliuojamasis tyrimas, laikomas aukso standartu medicinos moksle. Dalyviai pradėti įtraukti dar XX a. dešimtajame dešimtmetyje.
Daugiau nei 2800 žmonių, kuriems buvo 65 metai ar daugiau, atsitiktinai suskirstyti į kelias grupes: vieni atliko greičio treniruotes, kiti – atminties, dar kiti – mąstymo (loginio samprotavimo) užduotis, o kontrolinė grupė specialių treniruočių negavo.
Tyrimo pradžioje dalyviai treniravosi po vieną valandą du kartus per savaitę penkias savaites. Po vienų ir trejų metų jie atliko dar po keturias „palaikomąsias“ sesijas. Iš viso kiekvienam teko mažiau nei 24 valandos treniruočių.
Per stebėsenas, vykusias po 5, 10 ir galiausiai 20 metų, greičio treniruočių nauda nuosekliai išsiskyrė iš kitų, teigė viena tyrimo bendraautorių Marilyn Albert.
Po dviejų dešimtmečių, išanalizavus valstybinės sveikatos draudimo programos duomenis, paaiškėjo, kad žmonėms, kurie atliko greičio treniruotes ir dalyvavo papildomose sesijose, demencijos rizika buvo 25 proc. mažesnė.
Kiti du treniruočių tipai – atminties ir loginio mąstymo – statistiškai reikšmingos įtakos demencijos rizikai neparodė.
Pasak Albert, tai pirmas kartas, kai aukso standarto tyrimas taip aiškiai parodė, kokia intervencija gali prisidėti prie demencijos išsivystymo rizikos mažinimo.
Vis dėlto nepriklausomi ekspertai ragina rezultatų nepervertinti. Mokslininkė Rachel Richardson, kuri tyrime nedalyvavo, pabrėžė, kad nors rezultatas statistiškai reikšmingas, jis „gali būti ne toks įspūdingas, kaip skamba 25 proc. sumažėjimas“.
Anot jos, vienas atsargumo pagrindų – gana platus galimų rezultatų intervalas: nuo 41 proc. sumažėjimo iki vos 5 proc. Be to, iš tyrimo buvo pašalinti žmonės, turintys prastesnę regą ar klausą, todėl imtis gali neatspindėti visos vyresnio amžiaus populiacijos.
Medicininės statistikos specialistas Baptiste’as Leurent’as taip pat atkreipė dėmesį į esminius tyrimo apribojimus. Pasak jo, nors vieno dalyvių pogrupio analizė parodė reikšmingą efektą, vien šio rezultato nepakanka tvirtai įrodyti intervencijos veiksmingumą, todėl būtini papildomi tyrimai.
„Vis dar reikia daugiau tyrimų, kad galėtume užtikrintai pasakyti, ar kognityvinės treniruotės iš tiesų mažina demencijos riziką“, – pabrėžė jis.
Kas yra greičio treniruotės?
Greičio treniruotės užduotis gana paprasta: kompiuterio ekrane skirtingose vietose trumpam pasirodo automobiliai ir kelio ženklai, o žmogus turi kuo greičiau juos pastebėti ir paspausti.
Albert teigimu, iki galo nėra aišku, kodėl būtent ši užduotis pasirodė veiksmingiausia.
„Manome, kad tokios treniruotės paveikia tam tikrus procesus, susijusius su smegenų junglumu“, – aiškino ji.
Mokslininkė pridūrė, kad tiksliai supratus mechanizmą, kuriuo greičio treniruotės veikia smegenis, ateityje būtų galima sukurti dar efektyvesnių pratimų.
Taip pat svarbu tai, kad šio tyrimo išvados galioja tik konkrečiai tirtai užduočiai, todėl jų negalima automatiškai taikyti kitiems smegenų lavinimo žaidimams ar programėlėms.
Vis dėlto Albert pabrėžia, kad net ir tokia ribota išvada gali būti labai reikšminga. Jei demencijos dažnį pavyktų sumažinti bent 25 proc. JAV gyventojų, tai, jos skaičiavimais, pacientų priežiūros išlaidas sumažintų maždaug 100 mlrd. JAV dolerių.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, demencija šiuo metu serga apie 57 mln. žmonių, o ši liga yra septintoji dažniausia mirties priežastis pasaulyje.
