XXI-ame amžiuje žmonijos laukia net trys su žemės ūkiu ir maistu susiję iššūkiai: maisto saugumas, aplinkosauga, ir iš naudingųjų iškasenų gaunamo kuro stygius. Prognozuojama, kad po mažiau nei 40-ies metų Žemėje gyvens 9 milijardai žmonių.
Atliktas tyrimas padėjo nustatyti, ar jiems reikės badauti ir išmirti siekiant išsaugoti gamtą. „Agrimonde“ knygoje „Pasauliniai mitybos scenarijai ir iššūkiai 2050-aisiais“ (Scenarios and Challenges for Feeding the World in 2050), išleistoje anglų ir prancūzų kalbomis, paskelbtos 5 metus trukusio ateities modelio kūrimo išvados, kurias atskleisti padėjo Prancūzijos Nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas (INRA, Institut national de la recherche agronomique) ir Tarptautinis Prancūzijos žemės ūkio tyrimų institutas (CIRAD, Centre de coopération internationale en recherche agronomique pour le développement).
Prancūzijos komandos tikslas buvo išsiaiškinti, ar pakaks 2050-aisiais kiekvienam gyventojui 3000 kalorijų per dieną, iš kurių 500 kalorijų gautume iš gyvulinės kilmės maisto. Taip pat reikėjo išsiaiškinti kaip kistų aprūpinimas maistu visame pasaulyje, atsižvelgiant į aplinkosaugos ribojimų žemės ūkiui buvimą arba nebuvimą.
„Agrimonde“ pateikia du galimus scenarijus:
- pirmasis – „Agrimonde GO“, paremtas ekonominiu vystymusi, kai siekiant pamaitintų pasaulį aplinkosauga nelaikoma prioritetu;
- antrasis – „Agrimonde 1“ – priešingai – išmaitinti pasaulį ir kartu išsaugoti jo ekosistemą.
„Nustatėme tris pagrindinius veiksnius, – teigė Hervė Guyomarda iš INRA. – Didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad kai kurie regionai dar labiau priklausys nuo maisto importo, nors gamyba juose ir augs“. Tai esą reikškia, kad reikia ieškoti būdų kovai su didžiuliais pasaulinių maisto kainų svyravimais tam, kad nebūtų kliudomas būtinas importas.
H. Guyomard teigimu, „turtingas turi liautis naudoti tiek daug“, pažymėdama, kad kasdien turtingose šalyse kiekvienas asmuo „atliekomis paverčia“ 800 kalorijų vertės maistą.
Galimas modelis parodė, kad padidintas derlius galėtų išmaitinti visus, net ir vykdant aplinkosaugos priemones, pavyzdžiui, išsaugant miškus ar mažinant iškastinio kuro panaudojimą. Tikslų kiekviename regione turėtų būti siekiama atskirai – pagal kiekvieno jų specifiką.
Nurodoma, tad tipinis ūkininkavimas didžiulius žemės plotus užsėjant ta pačia maistine kultūra didina augalų užsikrėtimo galimybę ir didesnį pesticidų poreikį jų priežiūrai. Tyrėjai siūlo derlių didinti palaikant biologinę įvairovę.
Jungtinės Karalystės Mechanikos inžinierių įstaiga (Institution of Mechanical Engineers) siūlo jau dabar skatinti ir pirmenybę teikti saulės energijos ir branduolinės energijos panaudojimui, rašo „New Scientist“.
Kadangi daug gyventojų vis labiau veržiasi į miestus, tačiau gyvena lūšnynuose, reikia pradėti rūpintis socialine pagalba jų atžvilgiu ir imti taikyti visas žmonijos kadaise sukurtas inovacijas. Kaip atsinaujinantį vandens šaltinį mokslininkai siūlo ateityje panaudoti išvalytą nuotėkų ir potvynių vandenį.
Knygoje apibendrinami pagrindiniai 1961-2003 metų laikotarpio statistiniai duomenys, daromos ateities scenarijaus įžvalgos, apskaičiuojama maistinių išteklių ir jų panaudojimo pusiausvyra.
Maisto tyrimais užsiimantys mokslininkai jau dabar turėtų bendradarbiauti globaliniu mastu, panašiai kaip klimato kaitos klausimu besirūpinantys jų kolegos.
