Meniu.lt
Gintautas Jašinskas
Vasaros karštis kiekvienais metais sudrumsčia per žiemą nusistovėjusią gyvenimo tėkmę. Mes kantriai laukiame atostogų, bėgame iš savo įprastų virtuvių ir galų gale iš paskutiniųjų dar vieną kartą bandome gyventi savęs neapsunkindami rimtais dalykais. Tai nereiškia, kad į kriauklę turite išpilti savo mėgstamo konjako butelį. Tiesiog jį pamirškite iki labiau tam gėrimui tinkamo laiko…
Nors artėjant atostogų metui gali kilti pagunda burną praskalauti pirmu po ranka pakliuvusiu gėrimu, šiame straipsnyje bus kalbama tik apie proginius vasaros gėrimus.
Štai keletas faktorių, apibūdinančių vasaros gėrimą:
• vasarą karšta, gal net labai karšta, tad norisi tik ledo šaltumo gėrimo;
• kodėl mokėti ir gerti du kartus, jei galima ragauti ilgalaikį gaivinantį pojūtį suteikiantį gėrimą;
• vasaros gėrimas turi derėti su karštą sezoną populiariu lengvu maistu;
• vasaros karštis savaime svaigina, tad neįsivaizduojamas stiprus ir „sunkus“ vasaros gėrimas;
• galų gale karštis neskatina susikaupimo, būtino ragaujant itin sudėtingus gėrimus.
Išklausius visus argumentus, galima įsivaizduoti populiarų vasaros gėrimą. Jis šaltas, lengvo, kiek saldaus ir saikingai rūgštaus skonio. Galbūt tai putojantis ir visai nestiprus gėrimas.
Šias savybes turinčių gėrimų pasirinkimas yra išties didelis ir, deja, prieštaringai vertinamas. Nieko keisto, kad vasaros gėrimo pasirinkimą lemia ne tik piniginės storis, bet ir gyvenimo būdas bei žmogaus charakterio savybės. Amžinai savo statuso palaikymo bei sukurtų taisyklių besivaikantis snobas rinksis vieną, smaguris galbūt kitą, o plevėsiškai nusiteikęs, nesusitupėjęs jaunuolis – trečią gėrimą. Galimas nuomonių skirtumas – puiki proga pasitelkti Snobo, Smagurio bei Nesusitupėjusio Jaunuolio personažus populiarių vasaros gėrimų vertinimui.
Šampanas
Vasaros gėrimų galeriją turėtų pradėti šampanas. Taip, šis gėrimas išties karaliauja ant pačių įvairiausių stalų, nes nieko vertesnio vasarai dar nėra sugalvota. Stulbinančiai sėkmei kelią nutiesė išdžiūvusią burną gaivinanti burbuliuojanti ir šnypščianti vėsuma, išsyk galvos neapsunkinantis alkoholio kiekis. Tikriausiai puikiausia vasaros galimybė išreikšti savo snobišką būdą – užsisakyti šampano su šviežiomis braškėmis bei grietinėle. Jei grietinėlė ne per saldi, galima tarp gurkštelėjimų papostringauti apie matytus teniso turnyrus. Tikram snobui – tai rojaus palaima. Šio derinio nesipurto ir statistinis smaguris, tačiau pastarasis pirmenybę teikia kitam šampano panaudojimo būdui – vasaros valgių užgėrimui. Mūsuose tai dar neįprasta, tačiau, pabandę šampanu užgerti šviežias salotas, jūros dovanas ar netirštu padažu užpiltą upės žuvį, pasigailėsite to nepabandę bent dešimčia metų anksčiau. Nesusitupėjusiam plevėsai šampanas – tikras nesusipratimas, nes jis 30 kartų brangesnis už jo mėgstamą skystį. Dar baisiau tai, kad šio gėrimo neįmanoma gerti be taurės, nebent per šiaudelį, kaip tai daro Paryžiaus plevėsos.
Kokteilis
Geras kokteilis – tikrai puikus vasaros gėrimas. Daug grūsto ledo puikiai atšaldo įkaitusią galvą, geras šlakas citrinų sulčių gaivina gomurį, o puikiai susluoksniuota spalvų vaivorykštė prasimuša net per dvigubai užtamsintų akinių stiklus. Žodžiu – tai gėrimas, vasarą tinkantis bet kurioje vietoje ir bet kokia proga. Gal dėl to plevėsa, smaguris bei snobas darniai pritaria lengvam kokteiliui. Tiesa, jų motyvai skirtingi. Smaguris vertina galimybę pajusti patyrusios baro žmogaus rankos į ruošiamą gėrimą įmaišytų šviežių vaisių skonių kaskadą. Snobui – tai pretekstas paįvairinti ant baseino krašto nuobodžiai leidžiamą laiką, gėrimą taurėje maišant popierinio skėčio koteliu. Plevėsai tai irgi savas gėrimas, nes į švepsą supylęs pasvertą dozę degtinės gali visiems šaukti esąs kokteilių meistras.
Peršamiausias vasaros gėrimas – fabrike iš anksto sumaišyti kokteiliai. Kas žinote, kodėl jie vadinami vasaros gėrimais, parašykite į „Gero skonio“ redakciją. Autorius bus dėkingas. Bet leiskime tarti žodį straipsnio herojams. Snobas „premix“ gėrimus niekina, nes nemėgsta seilėtis į skardinę ar buteliuką. Smagurį kamuoja tik vienas klausimas: kas iš tiesų sumaišyta ir supilta į buteliuką? O plevėsa atkemša penkišimtąjį buteliuką. Motyvas – jį geria jo draugai plevėsos.
Rožinis vynas
Tikriausiai labiausiai nuvertintas vasaros gėrimas – rožinis vynas. Ne vien akį maloninančia spalva, bet ir absoliučiu aromato ir skonio gaivumu – tai tikras pretendentas į geriausio vasaros gėrimo laurus. Jį puiku gerti prieš valgį, o nepraalkusiam – vietoj valgio. Rožinis vynas nepagadins ir daržovių salotų ar jūros gėrybių stalo. Žodžiu – tai vasaros iškylų gėrimas, lengvai sukuriantis vasaros šventės dvasią. Deja, Lietuvoje šiam gėrimui nepalankus nė vienas iš minėtų personažų. Snobui užkliūva neaukšta vyno kaina, o dar yra ir puiki madinga pokalbio tema – „neaiškūs rožiniai vynai“… Smaguriui neįtinka mūsuose parduodamas rožinis Luaros slėnio vynas. Jam mat paduok prancūzišką Tavel ar Provanso vyną, vokišką Weissherbst ar ispanišką Navarra vyną. Plevėsai patiktų ir rožinio vyno spalva, ir lengvas, kiek saldus skonis. Bet jis jo neragauja, nes… niekas jo neragauja.
Alus
Jei rožinis vynas yra nuskriaustasis, tai alus vasarą užėmęs geriausias vietas. Jis visur: ant lauko kavinių stalų, parko suolelių, mašinų bagažinėse ir, be abejo, mūsų skrandžiuose. Išrasojusio kaušo vaizdas, apynio kartumas bei santūrus putojimas išties puikiai gaivina. Egzistuoja populiari nuomonė, jog alus netinka tik su tortu. Jos papildymas sako, kad po kelių kaušų alus tinka ir su tortu. Regis, nieko nepridursi, tačiau kiekvienas iš straipsnio personažų turi ir savo nuomonę. Snobas į alų žiūri iš aukšto, nes tai gėrimas, nuo kurio gausiai raugėjama. Jo negalima patiekti krištoliniuose bokaluose, tad tai alų savaime išbraukia iš snobo gastronominių skanėstų sąrašo. Smaguris į alų žvelgia atsainiai, nes per dažnai itin panašus skonis ženklinamas skirtingomis etiketėmis. Jį galima pateisinti – nė su žiburiu neįmanoma rasti su vasarą skanaujamais moliuskais derančio angliškojo Ale. Plevėsai alus tinka, nes jį galima gerti iš butelio, parduotuvėse jis parduodamas iš karto atšaldytas, ir svarbiausia – alų geriant galima išlošti mobilųjį telefoną!
Sidras
Vasaros gėrimas, sukėlęs didžiausią nusivylimą, – sidras. Tai gėrimas, kurio ambicijas vadintis sidru turėtų lemti butelius puošiantys obuoliai ir kriaušės. Snobui tėvyninės kilmės gėrimas netinka, juk snobiška gerti tik anglišką sausą obuolių sidrą. Smaguris jam antrina, prikaišiodamas pernelyg aiškų karamelės skonį. Na dar jis labai norėtų Lietuvoje aplankyti tuos sodus, kur išauginama tiek kriaušių ir kietų obuolių, bet šios svajonės išsipildymo palauks iki kitų metų. Plevėsa sidrą mėgsta. Tai jo gėrimas, nes būna dienų, kai norisi „saldaus alaus“.
O dabar laikas įsipilti kažko šalto ir gaivinančio. Tik prieš tai pagalvokite, kas Jūs – snobas, plevėsa ar smaguris?
