Nėra vieno universalaus būdo, kaip tinkamai auginti vaikus. Skirtingos šeimos taiko skirtingus auklėjimo metodus, ir daugelis jų gali padėti užauginti laimingus bei subalansuotus vaikus. Tačiau kai kurie auklėjimo stiliai gali turėti itin neigiamą poveikį vaikų emocinei, socialinei ir akademinei raidai.
Nors šie auklėjimo metodai dažnai atsiranda iš gerų ketinimų ar sudėtingų gyvenimo aplinkybių, jų pasekmės gali būti ilgalaikės ir sunkiai ištaisomos. Aptarkime tris pavojingiausius tėvystės stilius, kuriuos reikėtų vengti.
Žalingiausi vaikų auklėjimo stiliai: autoritarinis auklėjimas
Autoritarinis auklėjimas pasižymi griežta kontrole ir emocinio ryšio stoka. Tokie tėvai taiko griežtas taisykles ir reikalauja besąlygiško paklusnumo, tačiau retai suteikia emocinę paramą ar paaiškina savo sprendimus.
Įsivaizduokite tėvą, kuris griežtai reikalauja, kad paauglys grįžtų namo nustatytu laiku, net jei jis užtruko mokykloje dėl svarbaus projekto. Jokie argumentai nėra priimtini, o taisyklių nesilaikymas griežtai baudžiamas.
Šis auklėjimo metodas gali sukelti vaikams žemą savivertę, nes jie jaučiasi nevertinami ir negalintys išreikšti savo nuomonės. Jie taip pat gali bijoti klaidų, nes jas sieja su bausmėmis, o ne su mokymosi galimybėmis. Be to, griežta kontrolė gali paskatinti maištavimą paauglystėje, kai vaikai desperatiškai siekia savarankiškumo.
Pernelyg atlaidus auklėjimas
Šio tipo tėvai suteikia vaikams daug laisvės ir šilumos, tačiau beveik nekontroliuoja jų elgesio. Jie dažnai siekia išvengti konfliktų ir leidžia vaikams daryti tai, ką jie nori, net jei tai nėra jiems naudinga.
Pavyzdžiui, tėvai, kurie niekada nenustato miego laiko, leidžia vaikams budėti iki vėlumos net mokyklos dienomis. Tai gali atrodyti kaip pagarba vaikų norams, tačiau ilgainiui jie tampa pervargę, o tai neigiamai veikia jų mokymosi rezultatus.
Be to, pernelyg atlaidūs tėvai dažnai ignoruoja blogą vaikų elgesį. Jei vaikas parduotuvėje pradeda isteriją, jie gali pasiūlyti jam saldainį ar žaislą, kad tik nuramintų. Tačiau toks elgesys skatina vaiką manipuliuoti aplinka ir nesuprasti atsakomybės už savo veiksmus.
Vaikai, augantys be aiškių ribų, dažnai susiduria su sunkumais priimdami sprendimus, nes nesupranta, kas yra priimtina, o kas – ne. Jiems gali būti sunku prisitaikyti prie disciplinos reikalaujančių aplinkų, pavyzdžiui, mokykloje ar darbe.
Neįtraukus (abejingas) auklėjimas
Neįtraukus auklėjimas pasižymi minimaliu dėmesiu vaikui. Tėvai gali pasirūpinti būtiniausiais vaiko poreikiais – maistu, pastoge, drabužiais – tačiau nesuteikia emocinės paramos ar nesidomi jo gyvenimu.
Pavyzdžiui, dirbantys tėvai gali retai praleisti laiką su savo vaikais, o grįžę namo daugiau dėmesio skirti telefonui ar televizoriui, nei bendravimui su šeima. Vaikai tokiuose namuose dažnai jaučiasi vieniši ir nevertinami.
Be tėvų vadovavimo, vaikai gali susidurti su mokymosi sunkumais, nes niekas jų neskatina siekti rezultatų. Jie taip pat gali patirti emocinių problemų, pavyzdžiui, nerimą ar depresiją, nes jaučiasi apleisti. Be to, tokie vaikai gali imtis rizikingo elgesio – ieškodami dėmesio ar bandydami užpildyti emocinę tuštumą.
Vaikų auklėjimo stiliai: kaip rasti balansą?
Nors visi tėvai kartais daro klaidų, svarbu siekti balanso tarp disciplinos ir emocinio ryšio. Geriausi auklėjimo stiliai apjungia aiškias taisykles su pagarba vaikui ir jo emocijoms.
- Nustatykite ribas, bet paaiškinkite jų svarbą. Vaikui reikia struktūros, tačiau jis taip pat turi suprasti, kodėl tam tikros taisyklės yra reikalingos.
- Parodykite meilę ir palaikymą. Net drausmindami vaiką, išreikškite rūpestį ir parodykite, kad jo emocijos jums svarbios.
- Būkite įsitraukę į vaiko gyvenimą. Domėkitės jo pomėgiais, mokymusi, jausmais. Emocinis ryšys stiprina pasitikėjimą savimi ir santykius su kitais.
Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu prisitaikyti prie jo individualių poreikių. Rūpestinga ir supratinga tėvystė ne tik užtikrina sveiką vaiko raidą, bet ir formuoja laimingą bei savimi pasitikintį suaugusįjį.
Šaltinis: https://www.psychologytoday.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.