Kasmet dešimtys tūkstančių Suomijoje gyvenančių musulmonų vienam mėnesiui atsisako pusryčių ir nuo aušros iki saulėlydžio nevalgo bei negeria. Šiemet ramadanas prasidėjo vasario 18 dieną.
Vienas iš pasninkaujančiųjų – gydytojas Ibrahimas Ahmedas, dirbantis Helsinkio miesto slaugos namuose. Jis pasakoja, kaip jaučiasi pasninkaujantis žmogus, kaip toks režimas veikia organizmą ir kokie požymiai gali signalizuoti pavojų.
Ramadano pasninkas iš esmės primena protarpinį badavimą, tačiau yra viena svarbi išimtis: dienos metu negalima vartoti jokių skysčių, net vandens. Dėl to natūraliai atsiranda lengvas skysčių trūkumas.
Kai organizmas visą dieną negauna skysčių, po pietų troškulys dažniausiai sustiprėja, burna išsausėja. Pasak Ahmedo, tai įprasta organizmo reakcija į pasninką.
Protarpinis pasninkavimas kai kuriems žmonėms gali padėti reguliuoti kūno svorį ir gerinti medžiagų apykaitą. Vis dėlto ramadano patirtis ne visada duoda tokį rezultatą, nes dalis žmonių per šį laikotarpį ne sulieknėja, o net priauga svorio.
Taip dažniausiai nutinka todėl, kad pasibaigus pasninko laikui pradedama persivalgyti. Tokiu atveju bendras per parą suvartojamų kalorijų kiekis gali net padidėti.
Pasninkas kūne labiausiai juntamas pirmosiomis dienomis. Pirmosios dvi ramadano dienos paprastai būna sunkiausios, nes organizmas dar neprisitaikęs prie pakitusio ritmo.
Ryte skrandis aiškiai primena, kad įprastai tuo metu jau būdavo valgoma. Tačiau alkio banga po kurio laiko atslūgsta, o vėliau stiprus alkio jausmas nebūtinai sugrįžta.
Ahmedo teigimu, ypač pasninko pradžioje visiškai normalu jausti lengvą galvos skausmą, nuovargį ar suprastėjusią koncentraciją. Šie pojūčiai dažniausiai susiję su skysčių trūkumu ir mažėjančiomis energijos atsargomis.
Pasninko pradžią jis lygina su variklio užvedimu po vienuolikos mėnesių nusistovėjusio ritmo. Organizmui tenka prisitaikyti prie naujo medžiagų apykaitos režimo, o tai ne visada vyksta lengvai.
Vis dėlto šie pojūčiai dažniausiai būna nestiprūs ir vakare, vėl pradėjus valgyti bei gerti, palengvėja. Be to, daliai žmonių galvos skausmą sukelia ne tik pasninkas, bet ir kofeino atsisakymas.
Ahmedas sako, kad jam pačiam galvos skausmas dažnai susijęs būtent su tuo, kad rytais nebegeria kavos. Kofeino nutraukimo simptomai dažniausiai trunka tik kelias dienas, o vėliau naujasis ritmas tampa įprastas.
Įprasta ramadano diena turi savitą struktūrą. Apie 17.15 valandą pasninkas dažniausiai nutraukiamas lengvu valgymu – pavyzdžiui, sriuba, daržovėmis ar vaisiais.
Maždaug po valandos, apie 18.15 valandą, valgomas sotesnis, pagrindinis dienos patiekalas. Vėliau vakare dar užkandžiaujama ir nuolat geriami skysčiai, kad organizmas spėtų atkurti jų pusiausvyrą.
Apie 22 valandą einama miegoti, o apie 5 valandą ryto vėl atsikeliama. Tada geriami skysčiai ir, jei norisi, suvalgoma šiek tiek lengvo maisto – šis priešaušrio valgymas vadinamas suhoor.
Valgymas baigiamas dar prieš aušrą, maždaug 5.33 valandą. Po to žmogus gali dar trumpam nusnūsti, o vėliau prasideda nauja pasninko diena, trunkanti iki saulėlydžio.
Sveikam suaugusiam žmogui ilgalaikių neigiamų pasekmių vien dėl to, kad dieną negeriama vandens, paprastai neturėtų kilti. Organizmas trumpalaikį skysčių trūkumą dažniausiai pakelia gana gerai.
Žiemą Suomijoje pasninkauti lengviau dėl vėsesnio oro. Karštomis vasaros dienomis į skysčių balansą tenka žiūrėti kur kas atidžiau, todėl daugelis tuo metu vengia intensyvaus fizinio krūvio.
Ramadano metu išsiderina ir nakties miegas, nes paskutinis valgymas vyksta dar prieš saulėtekį. Praktikoje tai reiškia, kad žmogui tenka keltis labai anksti, dažnai apie penktą ryto.
Pasninkas gali turėti ir teigiamą poveikį sveikatai. Protarpinis pasninkavimas kai kuriems žmonėms padeda mažinti svorį arba pagerinti tam tikrus medžiagų apykaitos rodiklius, ypač esant insulino rezistencijai.
Vis dėlto poveikis yra labai individualus. Kai kurie žmonės pasninko metu jaučia didesnį budrumą ir geresnę koncentraciją, tačiau mokslinių duomenų apie ilgalaikį poveikį vis dar trūksta, o išvados nėra vienareikšmės.
Literatūroje taip pat minima, kad pasninkas gali aktyvuoti tam tikrus ląstelių „apsivalymo“ mechanizmus. Tačiau, kaip pabrėžia Ahmedas, jų klinikinė reikšmė žmonėms iki šiol nėra aiškiai įrodyta.
Pagal dabartinius tyrimus pasninkas nelaikomas pranašesniu už gerai suplanuotą, tradicinį kalorijų ribojimą. Be to, mėnesį trunkantis ramadanas yra palyginti trumpas laikotarpis, todėl medžiagų apykaitos pokyčiai dažniausiai būna saikingi.
Vis dėlto ramadano esmė pirmiausia yra dvasinė, o ne medicininė. Ahmedo teigimu, svarbiausia, kad pasninkas palaikytų žmogaus sveikatą, o ne kenktų jai.
Jei pasninko metu ir atsiranda teigiamų sveikatos pokyčių, jie dažniausiai būna malonus papildomas rezultatas. Kur kas ryškesnė daugeliui yra psichologinė ir bendruomeninė ramadano pusė.
Pasninko metu ypač sustiprėja bendruomeniškumo jausmas. Nevalgydamas ir negerdamas žmogus lengviau susitapatina su tais, kuriems kasdien trūksta maisto ar vandens, todėl auga dėkingumas už tai, ką turi.
Ahmedo nuomone, per ramadaną itin svarbi vakarinės vakarienės ir naktinių valgymų kokybė. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tuo metu, kai leidžiama gerti, organizmas gautų pakankamai skysčių.
Jis pataria nepersivalgyti. Tikslas turėtų būti ne sunkus ir chaotiškas valgymas, o subalansuotas maitinimosi ritmas per tas maždaug dvylika valandų, kai galima valgyti ir gerti.
Pats Ahmedas pirmąjį vakarienės etapą renkasi lengvą. Dažniausiai tai būna sriuba, daržovės ar vaisiai, kad organizmas po ilgos pertraukos pamažu vėl priprastų prie maisto.
Pasninko nutraukimas neturėtų prasidėti nuo itin sotaus, riebaus ir gausaus patiekalo. Tokiu atveju didėja skrandžio skausmų, refliukso ir rėmens rizika.
Po ilgo pasninko organizmas nėra pasirengęs didelei apkrovai. Lengvesnė pradžia padeda švelniau „įjungti“ medžiagų apykaitą ir geriau toleruoti vakarinį valgymą.
Vis dėlto ne visi pojūčiai pasninko metu yra normalūs. Reikėtų sunerimti, jei žmogus pajunta stiprų galvos svaigimą, labai didelį išsekimą, pradeda vemti ar jaučia smarkų širdies plakimą.
Tokiais atvejais pasninką gali tekti nutraukti. Pasak Ahmedo, žmonės paprastai patys atpažįsta, kada savijauta tampa nebeįprasta ir aišku, kad organizmui reikia pagalbos.
Jei situacija rimtesnė, žmogus išgeria vandens arba suvartoja ką nors saldaus. Tokiu atveju tos dienos ramadano pasninkas laikomas nutrauktu.
Ramadano pasninko paprastai laikosi pilnamečiai, sveiki suaugusieji ir paaugliai nuo lytinio brendimo. Mažesni vaikai kartais gali trumpam „pasipraktikuoti“ pasninką pažintiniais tikslais, tačiau jiems jis nėra privalomas.
Egzistuoja ir aiškios išimtys. Per menstruacijas moterys nepasninkauja, taip pat pasninko atsisakoma nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
Pasninkas nerekomenduojamas ir sergant. Liga islame laikoma svarbia priežastimi laikinai nutraukti ramadaną, nes sveikata yra esminė vertybė.
Ahmedas pabrėžia, kad jei pasninkas sukelia ryškesnių simptomų ar pablogina savijautą, jį reikia bent kuriam laikui nutraukti. Tai laikoma atsakingu, o ne netinkamu sprendimu.
Suomijoje šiuo metu gyvena maždaug 120–130 tūkstančių musulmonų. Tikslaus skaičiaus nėra, nes ne visi žmonės registruoti religinėse bendruomenėse.
Ramadano „lengvesnės versijos“ iš esmės nėra: visi, kuriems sveikata ir aplinkybės leidžia, pasninkauja laikydamiesi bendrų taisyklių.
Ahmedo teigimu, šiemet Suomijoje pasninko diena yra palyginti trumpa, todėl vien pasninkas sveikam žmogui neturėtų sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Tačiau papildomai susirgus, pavyzdžiui, gripu, energijos lygis ir darbingumas gali reikšmingai suprastėti.
Vien dėl pasninko nedarbingumo pažymėjimas paprastai neišduodamas. Tačiau yra ligų, kuriomis sergant pasninkauti apskritai nerekomenduojama.
Ahmedas pabrėžia, kad sergantiesiems cukriniu diabetu pasninkauti dažniausiai nereikėtų. Tas pats pasakytina ir apie žmones, linkusius į valgymo sutrikimus, pavyzdžiui, anoreksiją ar bulimiją, nes tokiu atveju pasninkas gali būti nesaugus.
Kai kuriuose tyrimuose musulmoniškose šalyse pastebėta, kad ramadano metu padaugėja eismo įvykių. Tai gali būti susiję ir su skysčių trūkumu, ir su nuovargiu dėl pakitusio miego ritmo, ir su intensyvesniu vakariniu eismu.
Vis dėlto Ahmedas pabrėžia, kad skirtingų šalių vairavimo kultūra ir eismo sąlygos labai skiriasi, todėl vienos valstybės duomenų negalima automatiškai pritaikyti kitoms.
Tokių tyrimų tikslas nėra gąsdinti, o atkreipti dėmesį į saugumą. Jie primena, kad pasninko metu svarbu sąmoningai stebėti savo būseną ir neignoruoti nuovargio ar suprastėjusios savijautos.
Pats Ahmedas sako niekada negirdėjęs apie rimtas problemas, kilusias vien dėl to, kad pasninkas labai sumažintų dėmesio koncentraciją. Kaip gydytojas jis pripratęs prie darbo sąlygų, kai ne visada pavyksta laiku pavalgyti, o kartais tenka nemiegoti ištisą parą.
Nors tokios sąlygos iš tiesų mažina dėmesingumą, darbas vis tiek vyksta. Tačiau Ahmedas pabrėžia vieną esminį principą: sveikata ir saugumas visada turi būti svarbiausi.
Ramadanas yra devintasis islamiško mėnulio kalendoriaus mėnuo. Pasninkas prasideda po jauno mėnulio pasirodymo, o jo pradžiai oficialiai patvirtinti turi būti matomas mėnulio pjautuvas.
Skirtingų šalių religinės institucijos ne visada ramadano pradžią patvirtina tą pačią dieną. Kartais ji gali skirtis viena ar dviem dienomis, nes remiamasi ir astronominiais skaičiavimais, ir faktiniu mėnulio matomumu.
Pasak Ahmedo, kartais viskas paaiškėja tik paskutinę akimirką. Panaši situacija susiklosto ir tuomet, kai prasideda Id šventė, nes ir tada būtina patikimai patvirtinti mėnulio pasirodymą.
Pasninko trukmė priklauso nuo geografinės vietos ir metų laiko. Ji nustatoma pagal saulės patekėjimo ir nusileidimo laiką, todėl skirtingose šalyse pasninko diena gali labai skirtis.
Šiuo metu Suomijoje pasninko diena trunka maždaug dvylika valandų. Ahmedo teigimu, kai kuriose pasaulio vietose tokia trukmė yra gerokai lengviau pakeliama nei kitose.
Pasibaigus pasninko mėnesiui švenčiamas Id al-Fitr, žymintis ramadano pabaigą. Per šį laikotarpį musulmonai stengiasi ugdyti ne tik savidrausmę ir kantrybę, bet ir atlaidumą bei dėkingumą.
Ramadano metu žmogui galima palinkėti „gero ramadano“ arba pasakyti „Ramadan Mubarak“ ar „Ramadan Kareem“. Šie palinkėjimai reiškia „palaiminto ramadano“ linkėjimą.
