Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau fiksuoja neįprastą orkų elgesį prie Gibraltaro sąsiaurio. Šios protingos jūrų plėšrūnės ne tik sąveikauja su jachtomis ir kartais jas apgadina, bet, kaip paaiškėjo, tarpusavyje bendrauja ir savitais garsiniais signalais, kurie ryškiai skiriasi nuo kitų orkų populiacijų naudojamų. Biologai tokį reiškinį lygina su naujos, iki šiol mokslo neaprašytos „kalbos“ atsiradimu gyvūnų pasaulyje.
Jūrų biologai pranešė apie unikalų atradimą: orkos, kurios pastaraisiais metais buvo siejamos su incidentais prie Gibraltaro sąsiaurio, naudoja vokalizacijas, aiškiai besiskiriančias nuo anksčiau žinomų. Mokslininkų teigimu, tai primena visiškai naują komunikacijos „dialektą“ ar net atskirą „kalbą“, kurios struktūra dar tik pradedama analizuoti.
Orkos jau seniai žinomos dėl sudėtingų bendravimo sistemų. Skirtingos šių jūrų plėšrūnių populiacijos turi savus „dialektus“, o kartais aptinkami ir panašūs garsiniai elementai, galintys rodyti kultūrinius ryšius tarp atskirų grupių.
Orkos yra didžiausi delfininių šeimos atstovai ir užima vieną aukščiausių pozicijų vandenyno mitybos grandinėje. Jų racionas itin įvairus: jos medžioja nuo žuvų būrių iki stambių jūrų žinduolių, o natūralių priešų praktiškai neturi.
Pastaruoju metu mokslininkų dėmesį ypač patraukė orkų grupė, gyvenanti netoli Gibraltaro sąsiaurio. Šią grupę siejama su patelė, vadinama Baltąja Gladis. Skirtingai nei daugelis kitų orkų bendruomenių, ši grupė ilgą laiką buvo laikyta gana „tylia“.
Orkos yra socialūs gyvūnai, dažniausiai gyvenantys matriarchalinėse grupėse ir aktyviai bendraujantys tarpusavyje. Jų garsiniai signalai tokie sudėtingi, kad tyrėjai jau seniai svarsto apie savotiškų „kalbų“ egzistavimą ir skirtingą tarpusavio supratimo lygį tarp įvairių populiacijų.
Vis dėlto naujausi stebėjimai parodė, kad Gibraltaro regiono grupės naudojami garsai iš esmės skiriasi nuo iki šiol aprašytų signalų.
„Šias orkas tiriame jau 30 metų. Anksčiau buvo manoma, kad jos itin tylios, tačiau dabar matome, jog jų signalai visiškai kitokie nei kitų populiacijų“, – teigė jūrų biologas Reno de Stefanisas.
Pasak mokslininko, skirtumų mastas yra stulbinantis. „Kultūrinio paveldo požiūriu tai nepaprasta. Tai būtų panašu į staiga Europos viduryje atrastą naują žmonių kalbą“, – aiškino jis.
R. de Stefanisas taip pat neatmeta, kad tarpusavio supratimas tarp šios grupės ir kitų orkų populiacijų gali būti labai ribotas. „Tai tarsi skirtumas tarp arabų ir lotynų kalbų“, – palygino jis.
Mokslininkų duomenimis, naujus garsinius signalus naudoja maždaug 40 orkų, gyvenančių regione nuo Gibraltaro sąsiaurio iki Atlanto pakrantės palei Iberijos pusiasalį. Kartais šie gyvūnai nukeliauja ir gerokai toliau – net iki Lamanšo.
Maždaug 15 iš šių orkų buvo siejamos su incidentais, per kuriuos jos sąveikavo su jachtomis. Iš viso užfiksuota apie 700 atvejų, kai orkos priartėjo prie laivų ar su jais kontaktavo; keli burlaiviai per šiuos incidentus nuskendo.
Kartu pabrėžiama, kad laukinėje gamtoje iki šiol nėra patvirtintų mirtinų orkų išpuolių prieš žmones. Vis dėlto istorijoje žinomi mirtini incidentai, susiję su nelaisvėje laikytomis orkomis.
