Dauguma tų, kurie panyra į masinančiai svaiginančią 3D vaizdo gilumą, nesusilaiko nuo tokių komentarų, kaip „fantastiškas pojūtis“ arba „nepakartojama patirtis“ ir panašių.
Tiesa, mes šį kartą nekalbėsime apie tai, kad šios sistemos pasirodymas kino teatruose laikomas revoliuciniu arba apie tai, kiek milijonų uždirbo James‘o Cameron‘o „Avataras“. Lietuvoje pasirodė pirmieji individualiam vartotojui skirti 3D LED televizoriai, taigi derėtų trumpai pakalbėti paminėti tuos faktus, kurių nerasite reklaminiuose lankstinukuose.
Moderniai paprasta technologija
Dabartinės arba kaip tokiais atvejais madinga sakyti, naujausios kartos trimačio vaizdo technologija, nors ir įveikusi iki tol buvusius niekam tikusius savo analogus, visgi yra pirma tokio tipo sistema, sugebėjusi pritapti rinkoje tiek, kad galėtų būti laikoma „karšta preke“.
Taigi, jei rimtai mąstote apie šios modernios ir brangios, bet laiko nepatikrinto įrangos pirkimą, drąsiai galite laikyti save vienu iš šiuolaikinių technologijų pionierių. Veikimo principas, jeigu jį aiškinsime vengdami techninės ir fiziologinės terminologijos, yra stebėtinai paprastas – dešinei ir kairei akims teikiami šiek tiek skirtingi vaizdo signalai, kurie dengia vienas kitą, mūsų smegenys leidžiasi „apgaunamos“ ir suformuoja erdvinį vaizdą. Tiesa, kitaip negu kino teatruose, daugelyje namams skirtų sistemų daugiau darbo teks akiniams, vien jau dėl to, kad ekraną nesiraukydami galėtų stebėti ir tie, kurie jų nedėvi, tačiau iš esmės veikimo principas yra analogiškas.
Stresas akims…
Didžiausi pavojai, dauguma kurių kol kas nėra nei galutinai patvirtinti, nei paneigti, susiję su tuo, kad ši technologija nevisai „sutinka“ su mūsų fiziologija. Pavyzdžiui, žiūrint į tikrą erdvinį objektą realybėje, abiejų akių vyzdžių linijos sueina į to objekto pasirinktą tašką, tuo tarpu stebint trimatį vaizdą kino teatre vyzdžių linijų susikirtimo punktas yra pasislinkęs. Kaip ir kodėl tai vyksta derėtų klausti šios srities ekspertų, tačiau eiliniam vartotojui visgi derėtų žinoti, jog žiūrėdamas į ekraną pro juokingus akinius, jis iš esmės žvairuoja ir būtent todėl atsiranda akių nuovargis. Be to, kaip teigia kai kurie specialistai, šio savotiško akių prievartavimo efektas yra tiesiogiai proporcingas žiūrovo atstumui nuo ekrano, t.y. kuo arčiau sėdite, tuo blogiau jaučiates.
Saugų atstumą patariama rinktis priklausomai nuo įsigyto ekrano įstrižainės arba taip toli, kaip tik įmanoma. Taip pat, kai kurie iš jų tvirtina, jog nuovargį akims sukelti gali ir tai, jog perduodamų vaizdų detalės yra ne tik perstumtos, tačiau techniniais sumetimais šiek tiek skiriasi ir savo dydžiu bei forma.
…bei smegenims
Kita pavojaus dalis, apie kurią kol kas kalba tik vienetai drąsių žmonių, yra gerokai rimtesnė. Kol kas visos kino kompanijos ir vaizdo technikos gamintojai naudoja vieną ir tą pačią 3D vaizdo simuliacijos technologiją, pagrįstą tuo, kad regimo daikto vieta keičiasi priklausomai nuo stebėtojo akies poslinkio arba, jei mūsų atveju, jis sėdi ir patekintas valgo spragėsius, tiekiami kintantys signalai.
Šis reiškinys dar vadinamas paralaksu ir visa tai skamba labai gerai, tačiau žmogaus erdvės bei atstumo suvokimas yra labai sudėtingas gebėjimas, kuris duomenų apdorojimui naudoja gerokai daugiau negu vieną signalą. Žiūrint dirbtinį 3D vaizdą mūsų smegenys yra pastoviai maitinamos „sausu daviniu“, t.y. tik vienos rūšies informacija ir nors iš pradžių jaučiasi nepatenkintos ir sumišę, tačiau ilgainiui turi tenkintis tuo, ką gauna.
Pasibaigus filmui ir nusiėmus akinius, smegenys inertiškai vis dar ignoruoja prieinamą pilną signalų komplektą, todėl dauguma žiūrovų kurį laiką jaučiasi lyg apkvaitę. Praėjus kuriam laikui po seanso visi galiausiai atsipeikėja, tačiau turint tokią įrangą namuose ir naudojantis ja valandų valandas jau tektų kalbėti apie ilgalaikį jos poveikį ir nors niekas kol kas negali tiksliai pasakyti, kiek tai būtų žalinga ar ne, visi kone vienbalsiai pataria nepiktnaudžiauti šia pramoga.
Pirmieji gamintojų įspėjimai!
Nors nei vienas iš gamintojų iki šiol nepasirūpino atlikti išsamių 3D vaizdo atkūrimo įrangos poveikio organizmui ir saugumo tyrimų, visgi jau pasirodė pirmieji signalai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Maždaug prieš savaitę išpaltinti oficialūs įpėjamieji „Samsung“ pranešimai, susiję su įranga, kuria daugelyje rinkų buvo pradėta prekiauti tik šį pavasarį. Juose draugiškai patariama prieš pradedant naudotis 3D sistema pasitarti su gydytoju, kadangi mirgantys vaizdai gali sukelti epilepsijos priepuolį ar širdies smūgį į rizikos grupę patenkanties asmenims.
Taip pat (ir tai jau galioja bet kuriam iš mūsų) naudojantis įranga privalome stebėti ar nepasireikš, kuris nors iš simptomų tokių kaip, regėjimo sutrikimas, svaigulys, akių ar raumenų spazmai, pykinimas, silpnumas, mėšlungis ir pan., o pastebėjus kreiptis į medikus.
Ir pats svarbiausias dalykas, kurio rūpestingiems tėvams turbūt nė nereikia priminti – stebėkite savo vaikus, nes lankstūs ir imlūs jų protai tokiais atvejais paveikiami labiausiai.
