Knarkimas – dažna ir varginanti problema, galinti trikdyti ne tik paties žmogaus, bet ir jo partnerio miegą. Nors neretai į tai numojama ranka, gydytojai pabrėžia, kad knarkimas nėra vien įkyrus garsas. Dažnai jį galima sumažinti ar net visiškai įveikti pakoregavus kasdienius įpročius.
Pasak britų gydytojo Sami, socialiniuose tinkluose žinomo kaip @ask.doctor.s, knarkimas atsiranda užmiegant atsipalaidavus gerklės raumenims. Dėl to susiaurėja kvėpavimo takai, o oras, tekėdamas per siauresnę angą, sukelia audinių vibraciją. Būtent ši vibracija ir girdima kaip knarkimas.
Vienas paprasčiausių būdų sumažinti knarkimą – vengti alkoholio prieš miegą. Alkoholis dar labiau atpalaiduoja gerklės raumenis, todėl kvėpavimo takai susiaurėja ir garsas sustiprėja. Rekomenduojama paskutinį kartą alkoholinius gėrimus vartoti ne vėliau kaip prieš keturias valandas iki miego.
Ne mažiau svarbu pasirūpinti, kad nosis nebūtų užgulta. Kvėpavimas per burną skatina knarkimą, todėl verta gydyti alergijas ir mažinti nosies gleivinės paburkimą. Padėti gali nosies plovimas druskos tirpalu, specialūs purškalai ar nosies juostelės.
Vis dėlto dekongestantus reikėtų vartoti atsargiai ir laikantis instrukcijų. Tam tikroms žmonių grupėms – sergantiems cukriniu diabetu, turintiems aukštą kraujospūdį, širdies ar skydliaukės sutrikimų, padidėjusią prostatą ar glaukomą – prieš vartojimą būtina pasitarti su gydytoju. Netinkamai parinktos priemonės gali pabloginti bendrą sveikatos būklę.
Dar vienas veiksmingas patarimas – miegoti ant šono. Gulint ant nugaros liežuvis ir minkštieji audiniai lengviau pasislenka atgal, susiaurindami kvėpavimo takus. Miegant ant šono kvėpavimo takai dažniausiai išlieka atviresni, todėl knarkimas sumažėja.
Svorio kontrolė taip pat turi didelę reikšmę. Riebalų perteklius kaupiasi ne tik pilvo srityje, bet ir aplink kaklą, kur gali spausti kvėpavimo takus. Net ir 5–10 procentų kūno masės sumažinimas gali pastebimai pagerinti naktinį kvėpavimą.
Nuolatinis knarkimas gali būti susijęs su prastesne miego kokybe ir nuovargiu dieną. Ilgainiui tai silpnina imunitetą, mažina darbingumą ir blogina savijautą. Ypač sunerimti reikėtų, jei knarkimą lydi kvėpavimo sustojimai, dusulio pojūtis ar stiprūs rytiniai galvos skausmai.
Jei gyvenimo būdo pokyčiai nepadeda, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar miego specialistą. Kartais knarkimas gali būti susijęs su miego apnėja ar kitais sutrikimais, kuriems reikalingas profesionalus gydymas. Laiku įvertinus problemą galima pagerinti ne tik miegą, bet ir bendrą gyvenimo kokybę.
