Įsivaizduokite: Vilniaus senamiestis, vakaras, o jūs jau dešimtą minutę sukate ratus aplink Rotušės aikštę. Parkavimo vietos tirpsta akyse, laikas spaudžia, nervai kaista. Ir vis dėlto daugeliui iš mūsų kišenėje guli sprendimas, apie kurį net nepagalvojame – „Google Maps“.
Nors Lietuvoje ši programėlė labiausiai žinoma kaip kasdienis navigatorius, ji turi ir mažiau pastebimų, bet itin praktiškų funkcijų, kurios gali pakeisti keliavimo mieste įpročius. Jos nemokamos, nereikalauja papildomų prenumeratų, o išmokę jomis naudotis, galite planuoti keliones į centrą, koncertą Kaune ar pajūrio savaitgalį taip, lyg turėtumėte asmeninį parkavimo asistentą.
Toliau – keturios funkcijos, kurias verta prisijaukinti kiekvienam Lietuvos vairuotojui.
Kaip „Google Maps“ įvertina, ar šalia bus kur statyti automobilį?
Parkavimo vietos paieška mieste neretai primena loteriją. Vieną dieną rasi vietą prie pat durų, kitą kartą – liks tik apleistas kiemas už kilometro. „Google Maps“ šią problemą sprendžia remdamasis srautų analize ir istorine parkavimo statistika – žemėlapiuose sistema mato, kur tam tikromis valandomis vietų dažniausiai trūksta.
Tiesa, prognozuojamo parkavimo užimtumo funkcija dar ne visose šalyse prieinama ir Lietuvoje ji neveikia pilnu pajėgumu. Tačiau kai kur ji jau atsiranda – ypač intensyvaus judėjimo vietose. Tai pirmas signalas, kad netrukus galėsime dar prieš pajudėdami iš namų nuspręsti, ar verta bandyti statyti Senamiestyje, ar geriau iškart rinktis „Park&Ride“ aikštelę prie Spaudos rūmų ar Šeškinės. Kai ši funkcija veiks visoje šalyje, skubėjimas ratu aplink Katedrą taps nebe taisykle, o išimtimi.
Išsaugokite, kur palikote automobilį (ypač dideliuose parkinguose)
Kiek kartų teko vaikščioti aplink „Akropolio“ ar „Mega“ aikšteles, nes prisiminėte tik tiek – kažkur prie įėjimo? Situacija pažįstama ne tik miestiečiams, bet ir keliaujantiems – palikti automobilį prie koncertų arenos, o vėliau klaidžioti išėjimų labirinte gali būti tikras išbandymas.
Vos sustojus, žemėlapyje paspaudus mėlyną tašką – savo buvimo vietą – galima pasirinkti komandą „Įrašyti parkavimo vietą“. Punktas bus pažymėtas kaip Jūsų automobilio lokacija, o prie jo galėsite pridėti trumpą žinutę: parkavimo lygis –1, zona C, stulpelis geltonas. Prireikus – įkelti nuotrauką ar pastato orientyrą.
Dar daugiau – „Google Maps“ leidžia nustatyti laikmatį. Jeigu už parkavimą mokate valandinį tarifą (pvz., 1–2 € už valandą Vilniaus centre), programėlė jus perspės, kai laikas baigsis. Tokia smulkmena gali sutaupyti ir 10–20 € baudos už persimetusias minutes.
Perjungimas iš automobilio į pėsčiųjų režimą – ignoruojama, bet gelbstinti funkcija
Dažnai įsėdę į automobilį programėlę naudojame kaip navigatorių, tačiau išlipę ją tiesiog išjungiame. Ir visai be reikalo. Įjungus „Tvarkyti parkuotą automobilį“ funkciją, programėlė neretai pati atpažįsta, kad baigėte vairuoti ir perjungia navigaciją į pėsčiųjų režimą.
Tai ypač naudinga vietose, kur vienas adresas turi kelis įėjimus – biurų pastatai Konstitucijos prospekte, sporto arenos, universitetų miesteliai ar prekybos centrai. Navigacija rodo ne tik kelią iki pastato, bet padeda nukeliauti iki reikiamo įėjimo, o grįžtant – tiksliai atveda į stovėjimo vietą.
Dideliuose renginiuose, pavyzdžiui, „Žalgirio“ arenoje, ši funkcija išgelbėja nuo pasimetimo žmonių sraute. Užuot klaidžioję, galite tiesiog paspausti „Pradėti pėsčiųjų navigaciją“ ir sekti rodyklėmis ekrane.
Kaip grįžti prie automobilio? Paprasta – lyg žymėtumėte namų adresą
Jeigu parkavimo vietą išsaugojote, automobilis „Google Maps“ sistemai tampa tokiu pat tašku, kaip bet kuris adresas. Atidarote programėlę, pasirenkate išsaugotą vietą ir pradedate pėsčiųjų navigaciją.
Programėlė nurodo kryptį, parenka trumpiausią kelią, o daugiaaukštėse stovėjimo aikštelėse padeda prisiminti lygį ar zoną, kurią įrašėte. Tai reiškia – jokio vaikščiojimo ratais, jokio klausimo „Ar tikrai pastačiau čia?“.
Dar vienas privalumas – lokaciją galima išsiųsti draugams. Jeigu po koncerto vienas iš jūsų išėjo pro kitą arenos pusę, kelių paspaudimų pakanka, kad visi galėtų grįžti į vieną tašką. Tokios galimybės ypač pravarčios vasarą, kai žmonės išsiskirsto pajūrio teritorijoje ar stovyklose.
Kodėl verta pradėti naudoti šias funkcijas dabar?
Lietuva sparčiai keičiasi – miestai tankėja, automobiliai grūstasi aikštelėse, o parkavimo klausimas dažnai tampa svarbesnis nei pati kelionė. Mūsų telefonai jau seniai peržengė elementarios navigacijos ribas, tačiau šimtai vairuotojų vis dar pasikliauja vien intuicija.
Jei per ateinančias savaites bent kartą išbandysite funkciją „Įrašyti parkavimą“, jei pasinaudosite priminimu apie mokamą stovėjimą arba leisite programėlei parvesti jus atgal prie automobilio, pajusite – judėjimas mieste tampa paprastesnis. Galbūt pirmą kartą stovėsite ne vieną kvartalą toliau, o tik kelis metrus nuo reikiamų durų.
Neegzistuoja stebuklingo mygtuko, kuris garantuoja laisvą vietą Senamiestyje, tačiau protingai naudojama technologija gali priartinti prie to labai arti. Mūsų telefone jau yra įrankiai, kurie mažina stresą, taupo pinigus ir laiką. Dabar belieka juos atrasti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
