Šiandien, vasario 21-ąją, minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Šia proga technologijų ekspertai dalijasi įžvalgomis, kaip internetas pakeitė mūsų kalbą ir žodyną.
Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pateikia 4 pavyzdžius, kaip technologijos bei internetas bėgant metams paveikė lietuvių ir kitas kalbas.
1. Interneto naujadarai ir daugiareikšmiai žodžiai
Technologijos lengvina mūsų kasdienybę, pripildo ją naujų reiškinių, o jiems, žinoma, prireikia ir naujų pavadinimų. Kai kurie jų neretai lieka pasiskolintais anglicizmais su pridėtomis lietuviškomis galūnėmis, o kitiems – sukuriami oficialūs lietuviški atitikmenys.
Pavyzdžiui, populiarusis „selfie“ Lietuvoje tapo greitai prigijusiu naujadaru „asmenukė“, žodį „hashtag“ turėtume pakeisti žodžiu „grotažymė“, „blog“ buvo pavadintas tinklaraščiu, o komiškiems paveiksliukams „meme“ buvo suteikta adaptuota žodžio „memas“ forma.
Įdomu tai, kad dėl technologijų mūsų kalboje ne tik prigyja ar atsiranda nauji žodžiai, bet ir yra iš naujo atrandami senieji, jiems priskiriant visiškai naują prasmę. Štai žodis „nuoroda“ šiandien reiškia jau ne tik kelio kryptį, bet ir internetinės svetainės adresą. O žodis „tinklas“ vartojamas ne tik kalbant apie žvejybos būdus, bet ir apie ryšį bei internetą.
2. Anglų kalbos įtaka
Remiantis „Internet World Stats“ duomenimis, virtualiame pasaulyje anglų kalba šiuo metu yra dominuojanti – ja bendrauja daugiau nei 25 proc. interneto vartotojų. Taigi jos įtaka kitoms kalboms taip pat tik didėja, nes dėl interneto plėtros naujos angliškos sąvokos ir terminai gali plisti daug greičiau nei anksčiau.
Nors skoliniai iš kitų kalbų yra įprastas reiškinys, nauja yra tai, kaip greitai jie dabar prigyja – dažnai daug anksčiau nei kalbininkai spėja jiems sugalvoti atitikmenis. Todėl nekeista, kad tiek šnekamojoje, tiek internetinėje lietuvių kalboje dažnai galime išgirsti ir pamatyti sulietuvintų anglicizmų, pavyzdžiui: „web‘as“, „haker‘is“, „messenger‘is“, „outfit‘as“, „streaminti“, „unfriendinti“ ir kita.
Tačiau anglų kalbos įtaką jaučia beveik visos tautos. Dėl tokio reiškinio netgi atsirado atskiros neoficialios kalbų atmainos, tokios kaip „hinglish“, kuri yra hindi ir anglų kalbos darinys, arba „konglish“, kuri yra sudaryta iš korėjiečių ir anglų kalbų žodžių.
3. OMG, FOMO, LOL ir kiti akronimai
Kita kalbas keičianti tradicija, kurią išpopuliarino internetas – gausus angliškų akronimų, kitaip žinomų kaip žodžių sutrumpinimas ir sujungimas, naudojimas.
Atsiradę pirmuosiuose pokalbių kanaluose kaip priemonė pagreitinti komunikaciją, jie labai greitai išplito po visą virtualią erdvę. Akronimai tapo tokia nepakeičiama mūsų bendravimo dalimi, kad ne tik pavirto savarankiškais žodžiais, bet ir persikėlė iš interneto rašytinės į kasdieninę šnekamąją kalbą.
Vienos populiariausių santrumpų: OMG („oh my god“ – nustebimas), LOL („laugh out loud“ – juokas), BFF („best friends forever“ – geriausi draugai amžinai), DM („direct message“ – tiesioginė žinutė), IRL („in real life“ – realiame gyvenime) ar FOMO („fear of missing out“ – baimė ką nors praleisti).
4. Daugiau vizualumo
Dabartinė susirašinėjimo internetu kalba pasižymi vizualumu ir nebegali būti vadinama nei šnekamąja, nei taisyklinga rašytine. Juk ją dažnai papildome įvairiais vizualiniais intarpais, pavyzdžiui „emoji“ ar animuotais paveikslėliais.
Oficialiame „emoji“ sąraše šiuo metu yra daugiau nei 3 tūkst. skirtingų „emoji“. Iš jų praėjusiais metais patys populiariausi buvo iki ašarų besijuokiantis veidelis, raudona širdelė ir įsimylėjusio žvilgsnio veidelis.
Tuo tarpu šiemet paskelbti ir keli nauji „emoji“. Tarp jų: itališkas sugnybtų pirštų gestas, besišypsantis veidelis su ašara, anatominė širdis, juodas katinas ir kiti.
