Kalėdinė eglutė laikoma vienu svarbiausių Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų simbolių, tačiau būtent ji neretai apkartina vairuotojams šventinę nuotaiką – tai gana sudėtingas ir rizikingas krovinys lengvajam automobiliui.
Patyrę vairuotojai dažnai atsisako natūralių eglių būtent dėl jų sudėtingo transportavimo. Vis dėlto žinant kelias paprastas taisykles, eglutės kelionė automobiliu nesukels rūpesčių ir nepaliks nemalonių prisiminimų.
Šventinės eglės gabenimas daugeliu atvejų gali tapti rimtu iššūkiu. Daugelis vairuotojų, ypač tie, kurie tai daro pirmą kartą, neįvertina galimų rizikų ir žalos tiek automobiliui, tiek pačiam medžiui.
Dažniausiai problemos prasideda nuo kelių, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų, klaidų. Dėl jų nukenčia ne tik eglė, bet ir automobilio kėbulas bei salonas. Toliau pateikiamos keturios dažniausiai pasitaikančios klaidos, kurių reikėtų vengti.
1. Nepasirūpinta eglutės pakavimu
Vykti pirkti eglės visiškai nepasiruošus galima iš esmės tik tuo atveju, jei turite tvirtą pikapą su metaline krovinių platforma. Visais kitais atvejais patartina pasirūpinti apsauga – tvirta plėvele, brezentu ar bent jau senu pledu. Šią medžiagą reikėtų patiesti toje vietoje, kur gulės eglė.
Ši taisyklė galioja tiek tuomet, kai eglė gabenama bagažinėje ar salone, tiek tada, kai ji tvirtinama ant stogo.
Pagrindinės priežastys – dvi. Pirma, sakai. Medžio sakai palieka lipnias dėmes, kurias dažnai pavyksta nuvalyti tik stipriais tirpikliais, o kartu su jais neretai nukenčia ir dažų danga ar apmušalai. Antra, dauguma gyvų eglių, parduodamų kaip kalėdinės, turi aštrius spyglius ir kietas šakas, kurios lengvai subraižo plastikinę salono apdailą ir kėbulo laką.
2. Nepasiimtos pirštinės
Atrodo smulkmena, tačiau jei eglę teks pakuoti patiems, be pirštinių labai greitai atsiras smulkių įdrėskimų nuo spyglių. Dar blogiau – rankos bus išteptos sakais, kuriuos vėliau nesunkiai pernešite ant durelių rankenėlių, vairo ir kitų salono dalių.
Net jei problemą pavyks pastebėti dar prieš „paženklinant“ interjerą, pačių rankų nuplauti įprastomis priemonėmis bus sudėtinga. Tuo tarpu paprasčiausios darbo ar sodo pirštinės iš ūkinių prekių skyriaus leistų šios bėdos apskritai išvengti.
3. Nesurištos eglės šakos prieš pakraunant
Deja, daug kur gyvos eglės vis dar parduodamos „grynu“ pavidalu – be specialaus tinklo ar pakavimo plėvelės.
Todėl vairuotojui tenka pačiam surišti šakas – ilga virve, tuo pačiu pledu ar, pavyzdžiui, vilkimo lynu, kuris dažniausiai guli tvarkingo vairuotojo bagažinėje.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šio papildomo vargo galima išvengti, ypač jei eglę ketinate krauti į bagažinę ar saloną kamienu į priekį. Tačiau tikroji klaida paaiškėja iškraunant: kiekviena šaka, tarsi kablio dantys, priešinasi traukimui atgal ir kliūva už visų salono iškyšų.
Visa tai lydi vairuotojo nervai, subraižyti apdailos paviršiai ir šimtai spyglių, išsibarsčiusių po visą automobilio vidų. Kad eglė šiltame automobilyje „neišsiskleistų“, šakas būtina surišti.
4. Netinkamai pritvirtinta eglė
Kartais pasitaiko itin rizikuojančių vairuotojų, kurie eglę tiesiog užkelia ant stogo ir bando ją važiuodami prilaikyti ranka pro langą. Tokiu atveju eglė gali pasislinkti, subraižyti dažų sluoksnį ar net nukristi ir sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams.
Todėl patikimas tvirtinimas – būtina sąlyga, norint išvengti nemalonumų ir baudų. Pagal Kelių eismo taisykles už krovinio tvirtinimą ir pasekmes, jei krovinys nukrenta ar išsikiša netinkamai, atsako vairuotojas.
Jei eglė už automobilio gabaritų išsikiša daugiau nei vieną metrą, ją būtina pažymėti raudonai baltu 400 × 400 mm vėliavėliu arba žibintu.
Eglės vežimas automobiliu nėra sudėtingas ir įmanomas net visiškai nepatyrusiems vairuotojams. Esminis klausimas – kokių pasekmių tai turės automobiliui ir šeimos biudžetui. Pasirūpinę minėtomis smulkmenomis, apsaugosite savo automobilį nuo nereikalingų pažeidimų, o šventinės nuotaikos nesugadins nei subraižytas salonas, nei išteptas kėbulas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
