Daugelis žmonių siekia laimės, tačiau dažnai patys sau trukdo ją patirti. Neigiamos mintys, įprastas stresas ir vidiniai apribojimai tolina mus nuo džiaugsmo net ir tada, kai, atrodytų, viskas yra gerai. Psichologai aiškina, kokių įsitikinimų verta atsisakyti, kad vėl išmoktumėte džiaugtis gyvenimu.
Tikras džiaugsmas – tai ne trumpalaikis malonumas. Tai gilus ryšio su pasauliu, žmonėmis ar savo gyvenimo tikslu jausmas. Jis stiprina mus patiriant stresą, padeda išlikti ramiems ir atspariems sunkumams. Tačiau dažnai vietoj to pasirenkame abejones, savikritiką ir pernelyg didelius reikalavimus sau.
Dažnai žmonės mano, kad laimė – tai atskira emocija arba kažkas, kas kyla dėl dovanų, įspūdžių, įvykių ar kitų žmonių. Toks požiūris gali trukdyti mums tapti iš tiesų laimingais.
Norint susigrąžinti džiaugsmą, pirmiausia verta nustoti tikėti vidiniais melais, kurie atima ramybę.
1. „Aš nevertas laimės“
Mes dažnai kalbamės su savimi taip, kaip niekada nekalbėtume su artimaisiais. Kai manome, kad nesame verti džiaugsmo, tik dar labiau stipriname kaltę ir nuovargį. Tokiu metu svarbu sustoti ir priminti sau: džiaugsmas nėra atlygis, o natūrali žmogaus būsena.
Perfekcionizmas ir perdėta savikritika mūsų nepaverčia geresniais – jie tik tolina nuo laimės.
2. „Nereikia džiaugtis – tai greitai baigsis“
Taip, gražios akimirkos praeina. Tačiau tai nėra priežastis jomis nesimėgauti. Mūsų smegenys natūraliai labiau kreipia dėmesį į grėsmes, todėl būtina sąmoningai mokytis pastebėti gerus dalykus.
Koncentracija į džiaugsmą ir dėkingumą nėra naivumas – tai smegenų treniravimas prieš nerimą. Pabandykite paprastą praktiką: kiekvieną dieną užsirašykite tris dalykus, už kuriuos šiuo metu esate dėkingi.
3. „Būsiu laimingas, kai…“
Mes dažnai atidedame džiaugsmą „geresniems laikams“: kai uždirbsime daugiau, sulieknėsime, susirasime svajonių darbą. Tačiau gyvenimas nelaukia, ir net sudėtingais laikotarpiais jame gali būti mažų džiaugsmų – kavos puodelis, pasivaikščiojimas gryname ore, pokalbis su mylimu žmogumi.
Tyrimai rodo, kad būtent tokios kasdienės mažos džiaugsmo akimirkos didina mūsų atsparumą stresui. Džiaugsmas neprieštarauja rimtiems tikslams – jis padeda juos pasiekti.
4. „Mano laimė priklauso nuo kitų“
Meilė ir palaikymas yra labai svarbūs, tačiau visiškai atiduoti savo džiaugsmą į kitų rankas – pavojinga. Kai leidžiame kitiems spręsti, ar mes galime būti laimingi, netenkame vidinės laisvės.
Taip, rūpinimasis kitais ir pagalba žmonėms gali tapti stipriu džiaugsmo šaltiniu. Tačiau priklausomybė nuo svetimų veiksmų – tiesus kelias į nusivylimą. Neperleiskite teisės į savo laimę kitiems.
5. „Džiaugsmas nesuderinamas su rimtu darbu“
Yra įsitikinimas, kad rimta veikla ir atsakomybė neva nesuderinamos su džiaugsmu. Tačiau yra priešingai – džiaugsmas yra energija, kuri maitina produktyvumą. Žmonės, kurie sugeba pastebėti gerus dalykus net įtemptose situacijose, rečiau perdegina ir greičiau atgauna jėgas.
Tikras efektyvumas – tai ne nuolatinis bėgimas, o gebėjimas dirbti su įkvėpimu. Kai pradedame matyti prasmę pačiame procese, sėkmė ir laimė nustoja prieštarauti viena kitai.
Kaip ištreniruoti smegenis laimei
Laimė neatsiranda iš niekur – jos galima pamažu išmokti. Psichologai siūlo kelias savaites kasdien užduoti sau tris klausimus:
- Kur šiandien radau džiaugsmo?
- Už ką esu dėkingas šiuo momentu?
- Kas man padėjo tai pajusti?
Tokie, atrodytų, paprasti veiksmai kuria naujus neuroninius ryšius. Laikui bėgant smegenys vis dažniau „pasirenka“ ramybę ir džiaugsmą, o ne stresą.
