@ Shutterstock
Jei kas dieną nedirbate su keliomis logistikos kompanijomis, greičiausiai šių faktų tikrai nežinosite. O vertėtų. Juk logistikos rinka Lietuvoje yra išvystyta itin aukštu lygiu. Esame žinomi visoje Europoje dėl savo puikios geografinės padėties ir kvalifikuotų vežėjų. Dėl šių priežasčių turėtume daugiau domėtis krovinių pervežimu.
5 faktai, kurie padės labiau susipažinti su Lietuvos krovinių pervežimo ir logistikos rinkos subtilybėmis.
1 faktas: 1 ir 7 krovinių pavojingumo klasė
Daugelis Lietuvos krovinių pervežėjų deklaruoja, kad veža pavojingus krovinius, išskyrus 1 ir 7 klasės. Kas tai yra? ADR kroviniai yra suskirstyti į 9 pavojingumo klases. Pavojingiems kroviniams vežti reikalingas specialus transportas, specifiniai konteineriai ir žinoma, licencijos, todėl ne visi vežėjai imasi pavojingų krovinių. 1 ir 7 klasės kroviniai yra laikomi pavojingiausiais. 1 pavojingumo klasės kroviniai yra sprogstamosios medžiagos. 2 klasės – dujos. 3 klasės – degieji skysčiai, 4 klasės – degios kietosios medžiagos. 5 klasės – oksiduojančios medžiagos. 6 klasės – toksiškos dujos. 7 klasės – radioaktyvios medžiagos. 8 klasės – koroziją sukeliančios medžiagos. 9 klasės – įvairios pavojingos medžiagos. Iš šios klasifikacijos tampa aišku, kad sprogstamųjų ir radioaktyviųjų medžiagų vežėjai labai vengia vežti, nes tai labai brangi procedūra, reikalaujanti begalybės dokumentų ir specialios technikos bei specialiai apmokyto personalo. Lietuvoje nėra daug pramonės šakų, kurioms reikėtų tokių medžiagų, todėl šių paslaugų vežėjai ir neteikia.
2 faktas: krovinių pervežimas į Skandinavijos šalis – išskirtinis
Skandinavijos šalys yra mūsų kaimynystėje, tačiau daugelis vežėjų mieliau renkasi maršrutus Ispanija-Rusija, nei į Skandinaviją. Kodėl? Pirmiausia reiktų žinoti, kokios yra Skandinavijos šalys ir kokia jų kelių specifika. Skandinavijos šalys yra 5: Danija, Švedija, Norvegija, Suomija ir Islandija.
Paprasčiausias yra krovinių pervežimas į Daniją, nes ši šalis pasiekiama gerais keliais važiuojant per Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją. Apie 2000 kilometrų šiuolaikiniams vilkikams įveikti yra vieni juokai.
Krovinių pervežimas į Švediją jau sudėtingesnis, nes reikia apsispręsti, ar daryti didžiulį ratą ir važiuoti paprastais keliais per Daniją (į Švediją yra Eresūno tiltas), ar pasirinkti jūros kelią ir keltis per Baltijos jūrą į Švediją keltu. Tai galima padaryti iš Klaipėdos arba Rygos uostų.
Krovinių pervežimas į Norvegiją vyksta lygiai taip pat, kaip ir į Švediją, nes pervažiuoti siaurą Švediją – kelių valandų darbas ir vilkikas jau Norvegijoje. Aišku, jei reikia nuvežti krovinį į šiaurinę dalį, tai teks užtrukti, nes kalnuoti keliai yra ne tas pats, kas Vokietijos autobahnas.
Suomija taip pat pasiekiama keltu, dažniausiai iš Talino uosto. Su Islandija susisiekimas yra komplikuočiausias. Krovinius į Islandiją galima gabenti tik jūros arba oro transportu ir samdyti vietos pervežimo kompanijas, kad šios pristatytų krovinius užsakovams.
Kaip matote su artimiausiai kaimynais logistika yra bene sudėtingiausia.
Beje, panašaus sudėtingumo susisiekimas yra su Didžiąja Britanija, todėl tai nėra populiariausias lietuvių vežėjų maršrutas.
3 faktas: kai reikia vilkikų kolonos
Yra viena pervežimo rūšis, kurią kartais matome, tik nežinome, kaip ji vadinasi. Projektiniai pervežimai yra vykdomi tada, kai krovinys yra didelis ir reikia pristatyti visą iš karto, o ne dalimis. Kartais krovinys telpa į dvi puspriekabes, o kartais jų reikia net dešimties. Jei jų reikia daugiau, paprastai svarstoma apie geležinkelio transportą. Kai pastebėsite vieną paskui kitą važiuojančius panašius vilkikus, turėkite omenyje, kad taip gali būti vežami projektiniai kroviniai.
4 faktas: kaip keliauja karinė technika
Lietuva – aktyvi NATO narė. Čia nuolatos vyksta didesnio ar mažesnio masto karinės pratybos, rieda NATO sąjungininkų tankai, šarvuočiai. Kaip jie atvažiuoja iki savo poligonų Lietuvos miškų glūdumoje? Juos veža traukiniais, skraidina lėktuvais arba veža specialūs kariniai vilkikai. Lietuvoje tokius vilkikus prižiūri Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas (JVIB), atsakingas už karinės technikos logistiką. Beje, jie turi ir 1 bei 7 pavojingumo klasės licencijas ir gali vežti sprogstamąsias medžiagas bei radioaktyvias medžiagas saugojimui arba sunaikinimui.
5 faktas: negabaritiniai kroviniai
Jei pastebėjote, vilkikų puspriekabės yra gana standartinių dydžių. Jos daromos tokios, kad ten tilptų tam tikras skaičius europalečių. Deja, ne visi kroviniai gali būti padėti ant kelių palečių. Kai krovinys nebetelpa į didžiausią puspriekabę (megatrailer – 34 paletės arba 13,62 metrų ilgis, 2,48 metro plotis), jis laikomas negabaritiniu. Tada reikalingos specialios platformos, kurios pritaikomos pagal krovinio svorius. Ar galima pervežti namą? Taip, be problemų, tik reikės numatyti specialius maršrutus, kad nenutiktų taip, kaip tose nesėkmių video klipuose, kur krovinys užkliūva už tiltų. Beje, Lietuvoje irgi visai neseniai toks įvykis yra nutikęs, kai vežama karinė technika užkliuvo už Aleksoto tilto Kaune.
Pasidomėkite dar 20 tokių faktų ir galėsite laikyti save logistikos ekspertais.
