2025 metų spalio 9 dieną Lenkijos vidaus saugumo tarnyba oficialiai paskelbė, kad ilgametis Varšuvos savivaldybės darbuotojas, įvardijamas kaip Tomas L., apkaltintas šnipinėjimu Rusijos naudai.
Remiantis tyrimo duomenimis, jis galimai perdavė Maskvos žvalgybos pareigūnui didelį kiekį oficialių dokumentų ir konfidencialios informacijos. Šie veiksmai, kaip teigiama, truko net penkerius metus – nuo 2017 iki 2022 metų kovo.
Įtariamasis buvo sulaikytas dar 2022 metų kovą, o nuo to laiko laikomas kardomajame kalinime. Tyrimas, kuris, kaip nurodė prokurorai, buvo ilgas ir daugiasluoksnis, galop baigtas – kaltinimai šnipinėjimu ir tarnybinių įgaliojimų viršijimu pateikti šių metų rugsėjo 11 dieną, kai byla perduota Varšuvos regioniniam teismui.
Kaip buvo renkama informacija ir ką ji apėmė?
Remiantis oficialiais Lenkijos prokuratūros duomenimis, Tomasz L. dirbo Varšuvos civilinės metrikacijos archyvo skyriuje. Tai suteikė jam prieigą prie daugybės svarbių dokumentų – tiek archyvinių, tiek dabartinių.
Tyrėjai teigia, kad jis slapta kopijavo duomenis į asmenines laikmenas, fotografavo dokumentus telefonu ir sistemingai perdavinėjo šią informaciją Rusijos žvalgybos pareigūnui per slaptą radijo ryšio kanalą.
Tarp paviešintos informacijos buvo duomenys apie Lenkijos ir užsienio piliečių civilinę būklę, susirašinėjimas su diplomatinėmis misijomis, oficialūs šablonai, vidaus instrukcijos bei kiti jautrūs duomenys. Pasak prokuratūros, šie dokumentai Rusijai suteikė galimybę kurti fiktyvias tapatybes kitiems žvalgybos agentams.
Mokymai ir ryšiai su Rusijos žvalgyba
Tomas L., kaip tvirtina tyrėjai, buvo anksčiau specialiai apmokytas Rusijos tarnybų. Būtent tai, pasak Lenkijos vidaus saugumo agentūros, leido jam veikti taip slapta ir sistemiškai. Jis turėjo ryšį su jau žinomu Rusijos žvalgybininku, kuris koordinavo jo veiksmus bei perdavimų kanalus.
Šie faktai sukėlė rimtų abejonių dėl dokumentų apsaugos sistemų Lenkijoje, ypač savivaldos institucijose. Tai pirmas toks aukšto lygio atvejis, kai šnipinėjimu kaltinamas ne kariškis ar diplomatas, o viešojo administravimo darbuotojas.
Įtariamasis neigia kaltinimus
Nepaisant tyrėjų išvadų ir surinktų įrodymų, Tomas L. neigia savo kaltę. Pasak prokurorų, tyrimo pradžioje jis davė paaiškinimus, tačiau vėliau atsisakė toliau bendradarbiauti ir pasinaudojo teise tylėti.
Jo kardomoji priemonė neseniai buvo pratęsta – Varšuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad jis liks sulaikytas iki 2026 metų kovo 25 dienos. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tyrimo pobūdį ir grėsmę nacionaliniam saugumui.
Ką tai reiškia Lenkijai ir Europai?
Ši byla laikoma vienu rimčiausių šnipinėjimo atvejų Lenkijoje per pastarąjį dešimtmetį. Ji ne tik atskleidė pažeidžiamas vietos valdžios grandis, bet ir pademonstravo, kaip giliai gali įsitvirtinti žvalgybiniai tinklai net pačiose netikėčiausiose struktūrose.
Analitikai sako, kad šis atvejis dar kartą primena apie augančią Rusijos žvalgybos veiklą Europos viduje – ypač artėjant žiemos sezonui ir augant įtampai dėl karo Ukrainoje.
Tuo pačiu tai signalas ir kitoms valstybėms, kad šnipinėjimas gali vykti ne tik aukščiausiuose valstybės lygiuose, bet ir per eilinius darbuotojus, turinčius priėjimą prie jautrios informacijos.
Kol vyksta teismo procesas, byla išlieka iš dalies įslaptinta. Bet jau dabar aišku, kad jos poveikis bus platesnis nei vieno žmogaus atsakomybė – ji keičia požiūrį į tai, kaip valstybė saugo savo duomenis ir kas iš tiesų gali būti slaptas pavojus.
