Šiandien socialinėje erdvėje dažnai girdime, kad dirbtinis intelektas (DI) gviešiasi žmonių darbo vietų ir tai daro vis sparčiau ir sparčiau. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar DI išties sukurs pasaulinę nedarbo krizę. Greičiausiai norėtųsi į tai atsakyti teigiamai, bet istorijoje gausu priešingų pavyzdžių.
Pramonės revoliuciją nesukėlė nedarbo Armagedono ir netgi kaip tik sukūrė daugiau darbo vietų, kadangi prireikė tų, kas dirbs su populiarėjančiomis naujomis technologijomis. Interneto atsiradimas ir žinių ekonomika vėlgi neleido mums išeiti amžinų atostogų – tiesiog tapome kur kas produktyvesnė, o eliminuotos buvo tik keletas darbo kategorijų.
Kitaip tariant, technologijos ir inovacijos palengvina mūsų gyvenimus bei leidžia mums geriau atlikti savo darbus. Būtent to siekia ir dirbtinis intelektas, galintis mus paversti itin našiais, tiesą pasakius, beveik supermžmonėmis.
1. DI išvaduos mus nuo pasikartojančių užduočių
Greičiausiai sutiksite, jog net ir šiandien mūsų darbe yra per daug nuobodžių pasikartojančių elementų. Pavyzdžiui, personalo atrankos specialisto darbas yra ieškoti talentų įvairioms organizacijoms. Jam ypač svarbus tiesioginis bendravimas, siekiant užmegzti ryšį su klientais ir kandidatais.
Tačiau daugiausia laiko šios profesijos atstovai praleidžia rūšiuodami gyvenimo aprašymus (dažnai šimtus ar net tūkstančius), naršydami įdarbinimo svetainėse, planuodami darbo pokalbius, skambindami ir rašydami elektroninius laiškus.
Dirbtinis intelektas lengvai galėtų iš visų aukščiau paminėtų šaltinių atrinkti geriausius kandidatus organizacijoms ir taip leisti personalo atrankos specialistui susikoncentruoti į bendravimą su jais ir tinkamiausios darbo vietos parinkimą.
2. DI nėra pakankamai protingas atlikti kūrybinį darbą
Emocinis intelektas yra tai, ko dirbtinis intelektas yra nepajėgus atlikti ir greičiausiai niekada to nesugebės. Mūsų gebėjimas į situacijas reaguoti netikėtais ir kūrybingais būdais yra neprilygstamas jokiam kompiuteriui.
Kiekviename šiuolaikiniame telefone yra klaviatūra, kuri padedama DI bando nuspėti kitą žodį, kurį parašysime. Tai leidžia mums greičiau susirašinėti, tačiau DI negali visiškai perimti pokalbio su pašnekovu, jausdama, suprasdama ir tinkamai reaguodama į žmogaus emocijas.
Dirbtinis intelektas gali veikti ir tobulėti tik tada, kai jam nustatyti konkretūs parametrai, nebent pasiekiamas išskirtinumas.
„Google” paieškos DI algoritmas transformavo tyrinėjimo procesą. Daugiau nebereikia vartyti lapų dulkėtose bibliotekose, kadangi „Google” algoritmai žaibiškai suteikia reikiamą informaciją neprilygstamu tikslumu. Tačiau tai neeliminuoja mūsų iš tyrinėjimo proceso – tai tiesiog suteikia mums laiko atlikti kūrybiniam darbui, įskaitant surastos informacijos interpretavimą.
3. DI leidžia mums geriau atlikti darbus, leisdamas mums būti žmogiškesniems
Pavyzdžiu paimkime pardavimus. Tai yra menas, reikalaujantis neįtikėtino subtilumo. Tai yra pagrindinė rinkodaros specialisto taisyklė ir iš prigimties žmogiška funkcija.
Tačiau pardavėjai švaisto savo laiką siuntinėdami elektroninius laiškus, atnaujindami santykių su klientais valdymo programinę įrangą (CRM), užuot skyrę laiką bendravimui ir ryšių stiprinimui. Galbūt tie gamtos apdovanoti darbuotojai su pardavėjo gyslele viską spėją ir demonstruoja gerus rezultatus, tačiau likusi pardavimų komandos dalis dėl to negali būti tokia produktyvi, kokia galėtų būti.
Jei čia įdarbintume DI, darbas taptų lengvesnis ir stipriai pagerėtų pardavimai, kadangi darbuotojai turėtų kur kas daugiau laiko analizuoti ir mokytis iš lyderių. Dirbtinis intelektas pasirūpintų nuobodžia našta, todėl jie taip pat galėtų daugiau klausytis, klausti klausimų, įsijausti į situaciją ir galų gale rasti kūrybingus problemos sprendimus.
Kai nereikia dirbti mechaniško darbo, pasaulis aplink mus sulėtėja. Tada lieka daugiau laiko strategavimui, bendrauti su klientais ir taip optimizuoti mūsų procesus, kad padidintume produktyvumą ir gautume didesnę investicijų grąžą.
4. DI kuria naujas pramonės šakas ir darbus
Kas galėjo pagalvoti, kad grupė nuo „Facebook” priklausomų asmenų, dabar vadinamų socialinių tinklų rinkodaros specialistais, sukurs 31 milijardo JAV dolerių vertės industriją, išnaudojančią socialinę mediją?
Darbai, susiję su šia sritimi, neegzistavo prieš 10 metų, tačiau šiuo metu socialinių tinklų rinkodaros specialistai per metus uždirba šešiaženklę sumą ir neatsilieka nuo geriausių technologijų srities darbuotojų.
Ar, atsižvelgdami į šį technologinį lūžį, neturėtume dėti daug vilčių į DI? Dėl padidėjusio produktyvumo pramonė klestės tokiais tempais, kokių dabar net negalime įsivaizduoti.
Štai ką šiuo metu jau atlieka dirbtinis intelektas:
- DI programinė įranga gerina vyresnių žmonių priežiūrą, demografiniams rodikliams gluminant priežiūros paslaugų pramonę
- DI valdomi robotai perima mechanines ir monotoniškas užduotis
- Dirbtinis intelektas kur kas efektyviau valdo finansus, parinkdamas geriausias investavimo strategijas
- DI saugo piliečius, užtikrindamas efektyvią ir objektyvią teisėsaugą
Kitaip tariant, nauji prietaisai ir technologijos duos pradžią naujoms pramonės šakoms, kurios šiandien paprasčiausiai nesuvokiamos.
5. DI negali išspręsti didžiausių sveikatos apsaugos problemų
Paskutiniu metu išleistuose filmuose galima išvysti, kaip DI paremti gydymo būdai padeda šūvį į stuburą išgydyti vos per vieną dieną. Tai skatina visai rimtai tikėtis, jog dirbtinis intelektas jau po kelių metų suras būdą išgydyti AIDS. Deja, tai tėra fantazijos.
Jau dabar egzistuoja ypač išmanios DI sistemos kaip „IBM Watson”, galinčios įsiminti galybę skirtingų susirgimų bei jiems rekomenduoti gydymą, bet reikės dar bent kelių dešimtmečių, kol DI suras vaistus nuo vėžio ar senėjimo, kadangi jam trūksta to kūrybingumo ir spontaniškumo, kurie įkvepia žmonijos genijus.
Mes tikrai nesulauksime greitų atradimų sveikatos apsaugos srityje, kadangi tyrimus, eksperimentus, ekspertizę ir dar daugelį kitų dalykų atlieka žmonės, todėl progresas bus pakankamai lėtas.
Tačiau kuo DI pasitarnaus, tai itin pagreitins šį procesą. Tik dėl dirbtinio intelekto tapo įmanomi itin detalūs žmogaus ląstelių modeliai, simuliacijos su jomis ir kiti fiziologiniai komponentai. Visi šie elementai taip stipriai paspartins procesus, jog sutaupys daugybę tyrimų metų.
Apibendrinimas
Dirbtinis intelektas galbūt ir panaikins dalį darbo vietų, bet neabejotinai sukurs naujų. Be to, žmonių atliekamas darbas taps kur kas įdomesnis ir teikiantis pasitenkinimo. DI mus pavers kažkuo, kas yra aukščiau dabartinio žmogaus – tuo, ką dabar laikytume superžmonėmis. Na, o mums bijoti DI nėra priežasties – jam išpopuliarėjus prisitaikysime ir suklestėsime, kaip atsitiko visais pramonės lūžių laikotarpiais.
