Žvelgiant į didžiausių mobiliojo ryšio operatorių reklamas, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje turime net tris 5G lyderius vienu metu. Visų jų ryšys „sparčiausias“ ir „patikimiausias“, bet tik iki tol, kol nepastebi žvaigždučių, vedančių į smulkiu šriftu parašytas pastabas – „tik tam tikrose vietose“ ar „matuota idealiomis sąlygomis“.
Realybėje, kaip ir bet kuriose lenktynėse, nugalėtojas gali būti tik vienas ir šią reklaminę miglą išsklaido naujausia Ryšių reguliavimo tarnybos publikuota ataskaita apie šalies mobiliojo interneto kokybę.
„Operatoriai mėgsta kalbėti apie savo 5G spartą, tačiau naudingiau būtų klausti – kaip dažnai jų ryšys iš tikrųjų veikia? Kai vienas žaidėjas didžiuojasi savo keliais šimtais 5G bazinių stočių, o kitas jų turi tris kartus daugiau – nesunku suprasti, kurio tinkle tas 5G iš tikrųjų veiks, o kurio 5G ieškoti teks aprėpties žemėlapiuose.
Jeigu 90 proc. RRT matavimų viename tinkle įvyksta per 5G, o kituose tinkluose tik 30–45 proc., tai jau nėra atsitiktinumas, o aiški raudona vėliavėlė“, – teigia „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
„Vitrininiai“ rezultatai slepia milžiniškus 5G plėtros skirtumus
Naujausias RRT tyrimas atskleidžia įspūdingą skirtumą tarp operatorių 5G tinklų apimties. „Telia“ tinklas išsiskiria tiek didžiausiu bazinių stočių skaičiumi – 1580, palyginti su „Bitės“ 861 ir „Tele2“ 515, tiek labiausiai įspūdinga 5G ryšio aprėptimi. Praktiškai tai reiškia, kad „Telia“ klientai 5G ryšiu naudojasi beveik visada (90,5 proc. matavimų), kai kitų operatorių klientams 5G pasiekiamas tik dalį laiko.
Šis infrastruktūros skirtumas tiesiogiai atsispindi ir vartotojų patirtyje – vidutinė duomenų parsisiuntimo sparta „Telia“ tinkle siekia 250,9 Mb/s, kai „Tele2“ – 176 Mb/s, o „Bitės“ – 147,2 Mb/s. „Telia“ mobiliojo interneto greitis vidutiniškai 70 proc. didesnis nei „Bitės“ ir 43 proc. didesnis nei „Tele2“ – tai jau realiai kasdienėje veikloje pajuntamas skirtumas. Dar svarbesnis aspektas vartotojams – šie atotrūkiai išlieka daugmaž stabilūs visose Lietuvos apskrityse, kas rodo, kad kokybiškas ryšys priklauso nuo sistemingų investicijų į infrastruktūrą, o ne nuo atsitiktinumų.
Platus stočių tinklas lemia ne tik didesnę aprėptį, bet ir stabilesnį, patikimesnį ryšį. Tai itin ryškiai atsiskleidžia nagrinėjant RRT duomenis iš Panevėžio – mieste operatorių sparta atrodo panaši (355,5 Mb/s „Telia“ tinkle, 351,7 Mb/s – „Tele2“ ir 335,9 Mb/s – „Bitės“), tačiau išvažiavus į Panevėžio apskritį, skirtumai tampa dramatiški. Už miesto ribų „Telia“ vartotojai vis dar mėgaujasi 222,5 Mb/s sparta, kai „Tele2“ sparta krenta iki 153,2 Mb/s, o „Bitės“ – iki 135,5 Mb/s. Toks kontrastas tarp miesto ir periferijos – aiškus įrodymas, kad vieni operatoriai investuoja į tolygią aprėptį, o kiti – į „vitrininius“ rezultatus didmiesčiuose.
„RRT duomenys kalba patys už save. Kai matome, kad daugeliu svarbiausių parametrų – 5G aprėptimi, vidutine sparta ir patikimumu – „Telia“ pirmauja visoje dešimtyje Lietuvos apskričių, tai nėra atsitiktinumas. „Telia“ pirmoji pradėjo 5G plėtrą Lietuvoje ir šiandien mūsų tinklas jau yra ten, kur konkurentai dar tik planuoja būti po metų ar net vėliau. Kaip strateginės reikšmės šalies įmonė, jaučiame pareigą atsakingai plėtoti ryšį visoje Lietuvoje, ne tik miestuose, kur yra didžiausia vartotojų koncentracija“, – pasakoja A. Šemeškevičius.
Kaip neužlipti ant reklaminio „grėblio“?
Ką visa ši statistika reiškia paprastam vartotojui? Kaip išsirinkti operatorių taip, kad netektų vėliau gailėtis ir stebėti, kaip telefonas vietoje žadėto 5G, jungiasi prie dešimtmečiu senesnės 4G technologijos? Pirmiausia, reikėtų reklaminius šūkius pastumti ir ieškoti objektyvių duomenų, o svarbiausia – atkreipti dėmesį į parametrus, kurie tiesiogiai paveiks naudojimo patirtį.
Vienas svarbus aspektas, kurį verta suprasti – kai operatorius turi mažai bazinių stočių, jis visą dėmesį sutelkia į maksimalią spartą strateginėse vietose. Sukurti „greičiausią 5G“ vienoje Vilniaus gatvėje nėra sudėtinga ar labai brangu – užtenka įrengti vieną galingą bazinę stotį ir būtent ten atlikti matavimus reklamai. Tačiau šimtus bazinių stočių išdėstyti po visą Lietuvą – tai jau reikalauja rimtų investicijų ir strateginio planavimo. Būtent todėl operatorių, turinčių mažai bazinių stočių, reklamose dažniau išvysite žodį „greičiausias“, o ne „plačiausias“.
Bene objektyviausiai realią situaciją „nupiešia“ kiekvieno žaidėjo 5G bazinių stočių skaičius. Jei operatorius turi kelis kartus daugiau bazinių stočių nei konkurentai, tai jau rimtas pagrindas manyti, kad jo ryšys veiks plačiau ir patikimiau. Antras rodiklis – 5G aprėptis. Šis skaičius tiesiogiai rodo, kiek laiko galėsite naudotis 5G greičiu. Jei „Telia“ aprėptis siekia 95 proc. šalies teritorijos, o jai iš paskos besirikiuojantis žaidėjas siūlo vos 15 proc., skirtumas akivaizdus – „Telia“ tinkle 5G naudositės beveik visada, kito – tik retomis progomis. Trečias parametras – vidutinė duomenų atsisiuntimo sparta realybėje, ne laboratorijose. Tai parodo, kokio mobiliojo greičio iš tikrųjų galite tikėtis kasdienybėje.
„Jei matote reklamą, kurioje teigiama, kad operatorius turi „greičiausią 5G“, visada pasidomėkite – kur ir kokiomis sąlygomis buvo pasiekta tokia sparta? Įrengti vieną galingą stotį kainuoja daug mažiau nei 1500 stočių visoje Lietuvoje. O joks vartotojas nesutiktų mokėti už teisę naudotis tik šia viena stotimi – jis perka galimybę naudotis visu tinklu kasdien, skirtingose vietose. Todėl tarp „greičiausio 5G“ ir „visur greičiausio 5G“ yra milžiniškas skirtumas“, – apibendrina „Telia“ technologijų vadovas.
