Peršalimas dažniausiai pasibeldžia be didelių išankstinių įspėjimų: rytą pabundi su perštinčia gerkle, vakarop jau kimba sloga, o rytojaus dieną – skauda visą kūną. Tokiais atvejais svarbiausia – reaguoti greitai. Nereikia laukti, kol praeis savaime – pirmosios 24 valandos gali nulemti, ar pavyks išvengti rimtesnio sirgimo.
Daugelis žmonių griebiasi vaistų, tačiau kartais paprastos priemonės veikia ne prasčiau, o dažnai net saugiau, ypač jei norisi išvengti perteklinių cheminių medžiagų. Kai kurie būdai iškart palengvina simptomus, kiti padeda kūnui greičiau mobilizuoti apsaugines jėgas.
Norint greičiau pasveikti, svarbu ne tik gerti arbatą ir gulinėti lovoje. Imunitetas stiprėja, kai veikiame kompleksiškai – nuo mitybos ir judėjimo iki mažų, bet reikšmingų įpročių.
Medus – saldus sąjungininkas prieš gerklės skausmą
Vos pajutus, kad peršti gerklę ar prasideda sausas kosulys, verta prisiminti seną gerą medų. Jis pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, švelniai mažina uždegimą ir padeda sumažinti dirginimą kvėpavimo takuose.
Geriausia – šaukštą ar du medaus ištirpinti šiltame vandenyje arba arbatoje. Galima valgyti ir gryną, jei gerklė labai jautri. Tik svarbu žinoti – vaikams iki 1 metų medaus duoti negalima dėl galimos botulizmo rizikos.
Gausus skysčių vartojimas
Peršalus organizmui reikia daugiau skysčių, nei įprastai. Vanduo padeda skystinti gleives, drėkina gleivinę ir palengvina kvėpavimą.
Tinka šiltos arbatos, lengvas sultinys, net natūralios sultys be cukraus. Venkite alkoholio ar gėrimų su kofeinu – jie skatina dehidrataciją, o tai trukdo organizmui kovoti su infekcija.
Judėjimas
Nors sergant gulėti lovoje atrodo logiška, lengvas fizinis aktyvumas gali padėti pasijusti geriau. Lėtas pasivaikščiojimas lauke, lengvi tempimo pratimai ar švelni joga padeda pagerinti kraujotaką ir skatina limfos tekėjimą.
Svarbiausia – klausytis savo kūno. Jei jaučiate karščiavimą, šaltkrėtį, stiprų nuovargį ar skausmus, geriau pailsėti ir grįžti prie judesio vėliau.
Maistas, kuris maitina
Ligos metu organizmui reikia daugiau naudingų medžiagų. Pasirūpinkite, kad maiste būtų pakankamai baltymų – jie reikalingi ląstelių atstatymui. Puikiai tiks liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai.
Nepamirškite ir pilno grūdo produktų, vaisių bei daržovių – jie aprūpina antioksidantais, kurie padeda imunitetui greičiau susidoroti su virusais.
Karštas sriubos dubenėlis – daugiau nei paguoda
Klasikinis pasirinkimas – vištienos sultinys su makaronais – tai ne tik jaukumas, bet ir nauda kūnui. Tyrimai rodo, kad tokia sriuba gali turėti priešuždegiminį poveikį.
Jei nevalgote mėsos, tinka daržovių ar lęšių sriuba – svarbiausia, kad būtų šilta ir maistinga. Garai nuo sriubos padeda sumažinti nosies užgulimą, o šiluma nuramina sudirgusią gerklę.
Druskos tirpalas – paprastas, bet veiksmingas
Gerklės skausmui ir uždegimui malšinti puikiai tinka skalavimas šiltu druskos tirpalu. Tereikia pusę arbatinio šaukštelio druskos ištirpinti stiklinėje šilto vandens.
Skalaukite keletą kartų per dieną – tai padeda pašalinti virusus ir sumažina nemalonius pojūčius. Šis būdas netinka mažiems vaikams, kurie gali netyčia praryti tirpalą, tad naudokite atsakingai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei peršalimo simptomai užsitęsia ilgiau nei 10 dienų, stiprėja, užklumpa aukšta temperatūra ar sunku kvėpuoti – tai jau ženklas, kad gali būti ne tik peršalimas. Tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Ypatingą dėmesį turėtų skirti:
- mažamečiai vaikai (iki 5 metų)
- vyresni nei 65 metų žmonės
- sergantieji lėtinėmis ligomis (astma, širdies ar cukrinio diabeto atvejais)
- besilaukiančios moterys
Greita reakcija į pirmuosius simptomus gali ne tik sutrumpinti ligos eigą, bet ir padėti išvengti komplikacijų. Kartais tam užtenka paprastų priemonių, kurios, jei naudojamos tinkamai ir laiku, tampa kur kas veiksmingesnės nei stipriausi vaistai. Pasitikėkite savo kūnu ir duokite jam tai, ko reikia sveikti.
