Artėjant metų pabaigai vis dažniau kalbama apie darbuotojų perdegimą. Patarimų, kaip spręsti šią problemą, netrūksta, tačiau neretai painiojama, ar tai tikrasis perdegimas, ar tik padidėjęs darbo krūvis ir laikinas nuovargis.
Pasaulio sveikatos organizacija perdegimą apibrėžia kaip išskirtinai „darbinį fenomeną“ – tai chroniškas, nesuvaldomas darbe patiriamas stresas, dėl kurio atsiranda išsekimas, padidėjęs psichologinis atsiskyrimas nuo darbo ir mažėjantis darbinis efektyvumas. Medicininiu požiūriu perdegimas nėra liga, tačiau tai reikšmingas veiksnys, darantis įtaką žmogaus sveikatai.
2025 m. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, su perdegimo būsena susiduria apie 50 proc. Vakarų pasaulio darbuotojų. Šis skaičius rodo, kad situacija organizacijose reikalauja vis daugiau dėmesio. Nors perdegimas dažniausiai siejamas su darbo aplinka, žmonės dažnai nurodo ir kitus jį skatinančius veiksnius: augančius pragyvenimo kaštus, aukštus lūkesčius sau ir aplinkiniams.
Ypač stipriai tai jaučia moterys, kurioms po darbo dienos tenka prisiimti ir daugybę šeiminių įsipareigojimų – rūpintis namais, vaikais, artimaisiais. Dėl to bendras krūvis tampa sunkiai pakeliamas.
Perdegimo priežastys
Perdegimą lemia ne vien didelis darbo krūvis. Prie šios būsenos stipriai prisideda ir šie veiksniai:
- Neaiškūs ir neišpildomi lūkesčiai. Kai darbo aplinkoje nėra aiškiai apibrėžta, ko tikimasi iš darbuotojo, nesuteikiami reikalingi ištekliai, o iš anksto formuojama nuostata, kad vadovo lūkesčių vis tiek nepavyks pateisinti, nes pastangos visada laikomos nepakankamomis.
- Vertybių neatitikimas. Kai organizacijos kultūra kertasi su asmens vertybėmis ir požiūriu į gyvenimą, vidinis konfliktas po truputį sekina.
- Socialiniai veiksniai. Izoliacija komandoje, pašaipos, mobingas ar nuolatinis jausmas, kad nepriklausai kolektyvui, taip pat prisideda prie perdegimo.
- Gyvenimo aplinkybės. Perdegimą sustiprina keli vienu metu sutampantys daug jėgų reikalaujantys veiksniai, pavyzdžiui, intensyvus darbas ir būtinybė slaugyti sergantį šeimos narį.
- Perfekcionizmas. Įsitikinimas, kad darbą privalu atlikti nepriekaištingai, nuolatinis nepasitenkinimas savo rezultatais ir baimė suklysti yra dažni perdegimo palydovai. Tokie žmonės perdegimą patiria dažniau, o atsistatymas gali trukti net iki metų.
Perdegimo požymiai
Perdegimas pasireiškia keliose srityse:
- Fiziniai požymiai: nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai, įvairūs kūno skausmai, galvos skausmai, dažnesnis sirgimas.
- Emociniai požymiai: išsekimas, apatija, tuštumos jausmas, cinizmas, dirglumas, atsiskyrimas nuo kitų, motyvacijos stoka.
- Elgesio pokyčiai: atsakomybės vengimas, izoliacija, atidėliojimas, atsitraukimas nuo veiklų, žalingų įpročių (pvz., alkoholio vartojimo, persivalgymo, nuolatinio naršymo telefone) stiprėjimas.
- Kognityviniai pokyčiai: sumažėjusi koncentracija, produktyvumo kritimas, prastėjanti atmintis, sunkumai priimant sprendimus.
Daugelis, skaitydami šiuos simptomus, gali atpažinti bent keletą sau būdingų požymių. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tuštumos jausmą, cinizmą ir atsiskyrimą nuo kitų – tai dažnai rodo gilesnį perdegimo etapą. Kitus signalus svarbu sąmoningai stebėti ir laiku atkurti savo vidinius resursus, kol perdegimas netapo viską apimančia būsena.
Kada tikrai išgyvename perdegimą?
Kalbant apie metų pabaigą ir šventinį laikotarpį, net mokslinėje literatūroje vartojamas terminas „kalėdinis perdegimas“. Kartais jis vadinamas „šventiniu nuovargiu“ ir siejamas su dideliu įsipareigojimų kiekiu: šventės su draugais, susitikimai su kolegomis ir buvusiais kolegomis, vizitai pas giminaičius, įvairūs renginiai.
Prie pervargimo stipriai prisideda ir išaugusios išlaidos, dovanų pirkimas, pasiruošimas šventėms, laiko stoka. Vis dėlto, jei perdegimą vertintume pagal apibrėžimą, jį sukelia ilgalaikis stresas, o kalėdinis laikotarpis yra gana trumpas. Jam pasibaigus, sausį daugelis vėl grįžta į įprastą gyvenimo ritmą.
Tačiau, jei žmogus ir taip jau kurį laiką gyvena įtampoje, patiria didelį krūvį darbe ar asmeniniame gyvenime, šventinis šurmulys tampa ne atokvėpiu, o tik papildoma našta, dar labiau paaštrinančia sudėtingą situaciją.
Norint tiek šventiniu laikotarpiu, tiek įprastomis dienomis išvengti perdegimo ir išlaikyti gerą emocinę savijautą, verta sąmoningai praktikuoti kelis dalykus.
1. Atpažinti savo būseną ir ją įvardyti
Pirmiausia svarbu mokėti pastebėti perdegimo požymius ir sąžiningai juos pripažinti. Jei dirbate aplinkoje, kur vadovo ar organizacijos keliami lūkesčiai atrodo nepasiekiami, verta paklausti savęs, ar prasminga ir toliau bandyti juos atliepti bet kokia kaina.
Panaši refleksija reikalinga ir prieš šventes: ką iš tiesų bandote pasiekti, stengdamiesi visur suspėti ir visur dalyvauti? Ar tai atitinka jūsų vertybes, ar labiau norą įtikti kitiems ar atitikti kažkokį „tobulų švenčių“ standartą?
Perdegimas dažnai susijęs su aiškių ribų nebuvimu. Todėl tiek kasdienybėje, tiek šventiniu laikotarpiu svarbu mokytis brėžti ribas ir drąsiai kai kuriems dalykams pasakyti „ne“.
2. Veikti priešingai, nei diktuoja stresas
Stresas dažnai skatina dar labiau skubėti, „užsiversti“ darbais ir ignoruoti nuovargį. Vietoj to verta sąmoningai imtis veiksmų, mažinančių streso pasekmes:
- skirti daugiau laiko poilsiui ir atsigavimui,
- rūpintis visaverte mityba ir kokybišku miegu,
- ieškoti artimųjų ir draugų palaikymo, kalbėtis apie savo savijautą,
- išlaikyti bent dalį kasdienės rutinos net ir šventiniu laikotarpiu, kad nebūtų visiškai išbalansuotas įprastas ritmas.
3. Stiprinti atsparumą ilgalaikėje perspektyvoje
Norint sumažinti perdegimo riziką, svarbu nuosekliai stiprinti savo atsparumą:
- apmąstyti asmeninius prioritetus ir reguliariai juos peržiūrėti,
- mokytis pasakyti „ne“ tiek papildomiems darbams, tiek veikloms už darbo ribų, kurios neatneša prasmės ar džiaugsmo,
- puoselėti ryšius su jums svarbiais žmonėmis, skirti laiko nuoširdžiam bendravimui,
- rūpintis sveiku gyvenimo būdu – fiziniu aktyvumu, miego higiena, subalansuota mityba.
Šie įpročiai ilgainiui padeda geriau susidoroti su krūviu, išlaikyti vidinį balansą ir mažina perdegimo tikimybę.
Organizacijų atsakomybė – realūs prioritetai ir adekvatūs lūkesčiai
Siekiant mažinti perdegimo riziką, labai svarbus ir organizacijų vaidmuo. Visose įmonėse būtina nuosekliai dirbti su prioritetais:
- formuluoti aiškias, įveikiamas užduotis,
- kelti adekvačius lūkesčius darbuotojams,
- domėtis užduočių įgyvendinimo procesu, o ne tik rezultatu,
- planuoti darbus taip, kad jie „nesukristų“ į paskutinį metų mėnesį, kai staiga prisimenama apie neįgyvendintus metinius tikslus.
Gyvename didelio nerimo laikais, todėl ypač svarbu sąmoningai atsigręžti į tai, kas suteikia ramybės ir prasmės. Susitelkimas į šiltas, bendrumo ir jaukumo akimirkas gali tapti tikruoju šventinio laikotarpio malonumu, o ne dar vienu išbandymu mūsų vidiniams resursams.
